šviestuvų stilistinė raida

šviestùvų stilstinė raidà

Seniausi šviestuvai – trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų atsiradę fakelai. Senovės Egipte naudotos aliejinės lempos – viršuje išskobtos kolonos su įstatytu indu. 6 a. pr. Kr. senovės Graikijoje susiklostė klasikinės formos lempa – apskritas indas su pritvirtintu dangteliu, nosele dūmams išeiti, ąselėmis ir lankeliu pakabinti; jis darytas iš molio, dengtas laku. Senovės Romoje lempos lietos iš bronzos, puoštos reljefais, skulptūrinėmis detalėmis. Puošnūs metaliniai šviestuvai plito Bizantijoje. Viduramžiais auksuotos bronzos, kalstyto vario, kaltos geležies šviestuvai dekoruoti emalio tapyba, brangakmeniais, susipynusiomis žmonių ir žvėrių figūromis, chimeromis; paplito bažnytinėms apeigoms skirtos apšvietimo priemonės. Nuo 17 a. kurti šviestuvai iš kalnų krištolo, stiklo, fajanso, nuo 18 a. – iš porceliano, alavo, spalvoto Venecijos stiklo. Vėliau atsirado žibalinės lempos su stiklu ir plokščia arba cilindriška dagtimi, dujiniai žibintai. 20 a. įsitvirtino elektriniai šviestuvai.

Seniausias pastatomas šviestuvas – senovės Graikijoje ir Romoje naudotas vadinamasis trikojis (statytas ant žemės, į jį buvo dedamas indas su degiu skysčiu). 7–6 a. etruskų kultūroje susiklostė (vėliau paplito senovės Romoje) kandeliabras – stovo formos šviestuvas su išsišakojimais žvakėms arba lempoms. 17 a. antroje pusėje pradėtas naudoti kandeliabras su daug šakų ir peršviečiamais pakabučiais, vadinamasis žirandolis. Kandeliabras su šviesos šaltinį dengiančiu gaubtu – toršeras – atsirado Prancūzijoje 17 a. pabaigoje. Seniausi žinomi kabinamieji šviestuvai – senovės Graikijos lampados (lampionai) – ovalios formos indai su skysčiu (aliejumi, taukais), tvirtinti prie lubų. Bizantijoje atsirado karūnos, laivo pavidalo kabinamieji šviestuvai iš piramidiškai sukonstruotų metalinių lankų ir diskų. 11–13 a. paplito karūninis sietynas – palubėje kabinamas šviestuvas, sudarytas iš 1 ar kelių žiedų, prie kurių tvirtinti lizdai žvakėms arba degių riebalų indeliams. 15 a. Flandrijoje, Šiaurės Vokietijoje, Skandinavijoje įsivyravo korpusinis sietynas iš apvalių ir šakotų detalių, montuojamų aplink prie lubų pritvirtintą vertikalų strypą; Flandrijoje, Vokietijoje buvo populiarūs sietynai iš ragų. 17 a. susiklostė puošnus daugiašakis sietynas, sudarytas iš masyvaus metalinio karkaso ir daugybės stiklo, krištolo pakabučių. Prie sienos tvirtinami (šoniniai) šviestuvai atsirado senovės Graikijoje, naudoti viduramžiais. 17 a. susiklostė sieninio šviestuvo tipas bra, sukuriantis intymų apšvietimą; buvo itin populiarus 18–19 amžiuje.

aplikė, senovinis sieninis šviestuvas su viena ar keliomis šakomis šviesos šaltiniui (žvakei, lemputei) įstatyti.

žvakidė

žibintas, šviestuvas su gaubtu.

753

Šviestuvai Lietuvoje

Lietuvoje ketvirtame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo naudojami moliniai ornamentuoti dubenėliai su dagtimi, kuriuose degindavo ruonių taukus (tokių dubenėlių rasta Šventojoje ir Nidoje). Jie buvo pakabinami, pailgi (maždaug 12 × 26 cm dydžio), apvalūs (maždaug 6 cm aukščio, maždaug 26 cm skersmens). Iki 19 a. vidurio kaime buvo naudojamos balanos, mieste turtingieji naudojo žvakides ir žibintus su vaško žvakėmis. Apie šį laikotarpį bažnyčioms ir turtingųjų miestiečių namams apšviesti imta naudoti sietynus. 17–18 a. Lietuvos miestuose buvo paplitę visai Europai būdingi šviestuvai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradėtos apšviesti gatvės (lajiniais, vėliau aliejiniais, žibaliniais, dujiniais žibintais). 19 a. miestiečiai butams apšviesti ėmė naudoti aliejines, nuo 1860 – žibalines lempas. 19 a. 8 dešimtmetyje žibalinės lempos paplito ir kaime. Nuo 20 a. pradžios naudojami elektriniai šviestuvai.

2271

šviestuvas iš Nidos gyvenvietės (ketvirtas–trečias tūkstantmetis prieš Kristų, Lietuvos nacionalinis muziejus)

atspindėtos šviesos sietynas Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje

L: K. Kačinskienė, O. Mažeikienė XVI–XX a. pr. apšvietimo priemonės Vilnius 1980.

-šviestuvas

šviestuvas