švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)

švietmas Lietuvojè soviẽtinės okupãcijos mẽtais (1940–1941 ir 1944–1990)

Lietuvos švietimo pertvarka 1940–1941

1940 SSRS okupavus Lietuvą švietimas buvo pertvarkytas pagal SSRS švietimo sistemos modelį: privačios mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos nacionalizuotos, mokykla atskirta nuo Bažnyčios, tautinių mažumų mokyklos (išskyrus rusų) uždarytos, iš visų mokyklų mokymo programų pašalinta tikyba, lotynų kalba, pradėta mokyti SSRS istorijos, SSRS konstitucijos, rusų kalbos. Panaikintas mokestis už mokslą visose mokymo įstaigose. 1940–1941 progimnazijos ir gimnazijos pradėtos pertvarkyti į septynmetes nepilnąsias vidurines (septynmetė mokykla) ir vienuolikametes vidurines mokyklas (vidurinė mokykla), kurios apėmė ir keturmetę pradinę mokyklą. Pradėjo veikti specialiosios vidurinės mokyklos (rengiančios specialistus pramonei, žemės ūkiui, statybai, mokyklai), į jas buvo priimami baigusieji nepilnąsias vidurines arba vidurines mokyklas.

1940 Kaune, 1941 Vilniuje pradėjo veikti Pionierių ir moksleivių rūmai. Pradėta skatinti mokytis darbininkų vaikus (įsteigta bendrabučių, prie Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto – parengiamieji darbininkų fakultetai). Kauno meno mokykla (įkurta 1922) 1940 pertvarkyta į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokyklą, 1941 – į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą), 1940 įkurta Vilniaus dailės mokykla, 1941 pertvarkyta į Vilniaus dailės akademiją (1944–1992 Vilniaus dailės institutas).

Švietimo sistema buvo ideologizuojama, politizuojama, centralizuojama, įvesta totali kontrolė. Nei mokytojai, nei mokiniai neturėjo teisės reikšti kitokią nuomonę negu oficialioji, mokytojai vieni pirmųjų buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus, laikyti potencialiai pavojingais santvarkai.

1941 ištremta daugiau kaip 1450 mokytojų; daug mokytojų, dėstytojų, studentų išsigandę represijų pasitraukė į Vakarų Europą.

Sovietinės švietimo sistemos kūrimas

Girkalnio pradžios mokykla (1950; Raseinių krašto istorijos muziejus)

Rokiškio vidurinė mokykla (1951, dabar Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų Rūmų padalinys, dešinėje – paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui, 1937, skulptorius Bernardas Bučas; Rokiškio krašto muziejus)

SSRS 1944 vėl okupavus Lietuvą buvo kuriama sovietinė švietimo sistema. 1945–1948 ištremta apie 1200 mokytojų. Iškėlus šūkį Kiekvienam kolūkiui – po vaikų darželį, buvo išplėsta ikimokyklinių įstaigų statyba: kaime 1960 jų buvo 42, 1986 – 976.

1944–1949 veikė 4 klasių progimnazijos ir 8 klasių gimnazijos (vidurinis mokslas truko 8 metus). 1945–1949 veikė 3241 pradinė mokykla, 242 progimnazijos, 131 gimnazija.

1949 įvestas privalomas septynmetis vidurinis mokslas 7–14 metų vaikams, gimnazijos vėl pertvarkytos į 11 klasių vidurines mokyklas, progimnazijos – į septynmetes mokyklas (apėmė ir keturmetes pradines mokyklas). Nuo 1949 mokyklos buvo stambinamos, daugelis pradinių prijungta prie vidurinių, įsteigta naujų vidurinių mokyklų, prie jų veikė bendrabučiai.

20 a. 6 dešimtmetyje bendrojo lavinimo programas papildė profesinis mokymas ir gamybinis mokymas, sustiprinta mokyklų darbinio mokymo ir auklėjimo materialinė bazė, buvo kuriami tarpmokykliniai gamybinio mokymo kombinatai (juose aukštesniųjų klasių mokiniai galėjo įgyti pirminių pasirinktos profesijos darbo įgūdžių). 1960–1965 apie 70 % vyresniųjų klasių mokinių mokėsi pagal gamybinio mokymo programą.

1958–1959 pradėtos steigti neakivaizdinės mokyklos ir neakivaizdiniai skyriai (neakivaizdinis mokymas). 1945 buvo įkurta neakivaizdinė bendrojo lavinimo mokykla partiniams darbuotojams – Respublikinė partinė mokykla (nuo 1956 Vilniaus aukštoji partinė mokykla).

pionieriai žvejybiniame laive (1975, fotografas Bernardas Aleknavičius; Lietuvos jūrų muziejus)

1959 SSKP XX suvažiavime nutarta kurti vadinamąją ateities mokyklą – internatinę mokyklą, kurioje vaikai būtų ugdomi pagal sovietinio žmogaus idealą. 1956 įsteigtos 3 pirmosios internatinės mokyklos Kaune, Kapsuke (dabar Marijampolė), Klaipėdoje, 1963 jų jau buvo 47.

1959 įvestas visuotinis aštuonmetis (įgyvendintas 1962), 1987 – devynmetis mokslas (7–15 m. mokiniams, devynmetė mokykla). 1971 įvestas 3 klasių (vietoj 4) pradinis mokslas, 1975 įgyvendintas visuotinis vidurinis mokymas (buvo numatyta suvienodinti mokyklos struktūrą, įvesti kaip visoje SSRS dešimtmetį vidurinį mokslą, Lietuva išsikovojo teisę turėti vienuolikametę vidurinę mokyklą; mokyklos rusų dėstomąja kalba buvo dešimtmetės). 1986–1987 pereita prie dvylikamečio vidurinio mokslo (mokyklose rusų dėstomąja kalba – prie vienuolikamečio vidurinio mokslo) ir keturmečio pradinio mokslo 6–10 metų vaikams (lentelė). Mokymo turinys buvo vienodas visose SSRS mokyklose. Vadovėliai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos, buvo verčiami iš rusų kalbos. Komunistinį auklėjimą mokyklose diegė privalomos spaliukų, pionierių, komjaunimo organizacijos. Žmogus ugdomas pagal vieną – vadinamojo komunizmo statytojo – modelį, mokykla buvo komunistų ideologijos propaguotoja.

Mokytojus rengė pedagoginės mokyklos (iki 1949 mokytojų seminarijos), Vilniaus ir Šiaulių pedagoginiai institutai, Vilniaus universitetas. 1946–1950 mokytojų tobulinimosi kursus rengė Respublikinis pedagoginis kabinetas, nuo 1950 Respublikinis mokytojų tobulinimosi institutas. 1950–1984 kursuose tobulinosi 215 350 mokytojų.

* be vakarinių ir neakivaizdinių mokyklų

** mokslo metų pradžioje

1944–1959 įvairių sričių darbininkus rengė valstybinių darbo rezervų mokyklos (1940 pertvarkytos amatų mokyklos), jų moksleiviai buvo valstybės išlaikomi. 1959 jos pertvarkytos į miesto ir kaimo profesinės technikos mokyklas (rengė darbininkus su viduriniu išsilavinimu). Į jas buvo priimami baigę nepilnąją vidurinę (mokslas truko trejus metus) ir vidurinę (mokslas truko vienerius metus) mokyklą. Nuo 1967 prie jų veikė vakariniai skyriai. 1985 buvo 97 profesinės technikos mokyklos (58 760 mokinių), 1986 – 104 vidurinės profesinės technikos mokyklos (63 400 mokinių). 1945 pradėta kurti neakivaizdiniai, 1954 – vakariniai specialiųjų mokyklų skyriai. 19451985 specialiosios mokyklos parengė 396 500 specialistų.

1948/1949 veikė 54 suaugusiųjų vakarinės gimnazijos ir progimnazijos, 18 kaimo jaunimo gimnazijų ir progimnazijų, 2 darbininkų jaunimo progimnazijos. 1949 kaimo jaunimo progimnazijos ir darbininkų jaunimo gimnazijos pertvarkytos į septynmetes ir vidurines darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklas, 1959 darbininkų jaunimo mokyklos pavadintos vakarinėmis mokyklomis, 1961 kaimo jaunimo mokyklos pertvarkytos į vakarines sezonines mokyklas.

Aukštasis mokslas sovietmečiu

Aukštasis mokslas buvo politizuotas (dėstytas privalomas marksizmo-leninizmo kursas), aukštosios mokyklos pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą. Dėstytojai buvo sekami, tikrinami, dėl ideologinių motyvų šalinami, į jų vietas buvo siunčiami dėstytojai iš Rusijos. 1944 buvo atgaivintos ankstesnės aukštosios mokyklos: Lietuvos veterinarijos akademija (2010 su Lietuvos medicinos akademija sujungta į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą), Lietuvos žemės ūkio akademija (įkurta 1924 kaip Žemės ūkio akademija, 1946–1996 Lietuvos žemės ūkio akademija, 1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo 2011 Aleksandro Stulginskio universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), Vilniaus dailės institutas, Vilniaus pedagoginis institutas (įkurtas 1944, 1992–2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2011 Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetai. Įkurta naujų aukštųjų mokyklų: Lietuvos kūno kultūros institutas (įkurtas 1945, nuo 1999 Lietuvos kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), Vilniaus konservatorija (įkurta 1945, 1949 jos ir Kauno konservatorijos pagrindu įkurta Lietuvos konservatorija, nuo 1992 Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Šiaulių pedagoginis institutas (įkurtas 1954, nuo 1997 Šiaulių universitetas), Vilniaus inžinerinis statybos institutas (įkurtas 1969, nuo 1990 Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1950 vietoj Kauno universiteto įkurti Kauno medicinos institutas (nuo 1989 Kauno medicinos akademija, nuo 1998 Kauno medicinos universitetas, 2010 sujungtas su Lietuvos medicinos akademija į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą) ir Kauno politechnikos institutas (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). Aukštosios mokyklos buvo labai išplėstos, padaugėjo fakultetų, specialybių, studentų. 1940–1941 buvo 7 aukštosios mokyklos, 6000 studentų, 1987 – 12 aukštųjų mokyklų, 64 900 studentų. Nemažai lietuvių jaunuolių mokėsi Maskvos, Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), Minsko ir kitose SSRS aukštosiose mokyklose.

Tautinės švietimo sistemos kūrimas

Prasidėjus Sąjūdžiui 1988 imta reformuoti švietimo sistemą. Tautinės švietimo sistemos modelis buvo kuriamas atsižvelgiant į etninę, demografinę, profesinę ir socialinę Lietuvos gyventojų struktūrą, ekonominės raidos tendencijas, politinius tautos ir valstybės stiprinimo tikslus. 1988 pabaigoje paskelbta Tautinės mokyklos koncepcija (parengė M. J. Lukšienė ir Laimutė Marija Tupikienė), 1989–1990 parengti teoriniai švietimo reformos pagrindai (mokyklų tipų, ugdymo turinio koncepcijos) ir juridiniai reformos dokumentai (Švietimo įstatymo projektas, mokyklų nuostatai ir kita). 1989 atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.

L: Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai Vilnius 1983.

švietimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais

švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvos Respublikos švietimo sistema 1918–1940

švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)

švietimas Mažojoje Lietuvoje

Lietuvos Respublikos švietimo sistema po nepriklausomybės atkūrimo

lietuviškos mokyklos užsienyje

2271

-švietimas Lietuvoje; -Lietuvos švietimas