švietmas Lietuvõs Didžiõjoje Kunigaikštỹstėje
Pirmosios mokyklos
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmosios mokyklos pradėtos steigti prie bažnyčių 14 a. pabaigoje priėmus krikščionybę (iki tol vaikai mokėsi namų mokyklose prie dvarų). Pirmoji žinoma mokykla veikė prie Vilniaus katedros (Vilniaus katedros mokykla; minima 1397, manoma, įkurta apie 1387). 15 a. prie parapinių bažnyčių ir vienuolynų pradėtos steigti vienos pakopos (dvejų metų) pradinės mokyklos, vadinamosios parapinės mokyklos (1409 Naujuosiuose Trakuose, apie 1469 Varniuose, 1472 Senuosiuose Trakuose, apie 1473 Kaune), ir vienuolynų mokyklos (Vilniaus pranciškonų mokykla, įkurta 15 a.). Jose visų luomų berniukai (išskyrus baudžiauninkus) mokėsi lietuviškai ir lenkiškai (gabesni mokiniai dar ir lotynų kalbos) skaityti, rašyti, skaičiuoti ir tikėjimo pradmenų, dažniausiai mokytojavo kunigai. Manoma, šiuo laikotarpiu veikė ir daug namų mokyklų, nes lietuvių studentų daugėjo užsienio universitetuose.
16 a. 3 dešimtmetyje prasidėjęs humanizmo ir reformacijos judėjimas paskatino švietimo plėtotę, taip pat nulėmė katalikų ir reformatų, siekiančių ugdyti jaunimą pagal savo pažiūras, konkurenciją, iškilo poreikis mokyti vaikus Šv. Rašto gimtąja kalba. Sukurta trijų pakopų švietimo sistema: pradinė, aukštesnioji mokykla ir aukštoji mokykla. Pradines mokyklas kūrė katalikai, protestantai, stačiatikiai, unitai, judėjai, karaimai. Jas daugiausia lankė neprivilegijuotųjų luomų vaikai (t. p. mergaitės), bajorų vaikus mokė namų mokytojai. Pradinėse mokyklose buvo mokoma tikybos, skaityti, rašyti (ne visada), skaičiuoti. Katalikų mokyklose rašto daugiausia buvo mokoma lotyniškai ir lenkiškai, kai kur (daugiausia Žemaitijoje) – ir lietuviškai, o kai kuriose evangelikų reformatų pradinėse mokyklose – lenkiškai ir lietuviškai.
16 a. pirmoje pusėje Lietuvos teritorijoje žinomos 11 katalikų ir 6 protestantų pradinės mokyklos, 16 a. antroje pusėje – 53 katalikų, 32 protestantų pradinės mokyklos.
Reformatų įtaka švietimui
1539–1542 Vilniuje veikė A. Kulviečio įkurta aukštesnioji evangelikų liuteronų mokykla (pirmoji vidurinė mokykla), joje mokėsi apie 60 jaunuolių (bajorų ir miestiečių). Katalikų Bažnyčios persekiojamas už reformacijos idėjų skelbimą A. Kulvietis buvo priverstas išvykti į Karaliaučių. Aukštosios mokyklos steigimu pirmieji pradėjo rūpintis reformatai. 1565 Mikalojus Radvila Juodasis testamentu skyrė tam lėšų, bet valdžiai nedavus sutikimo reformatų sumanymas nebuvo įgyvendintas.
1569 Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus kvietimu į Lietuvą kovoti su reformacija atvykę jėzuitai 1570 įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją. Joje galėjo mokytis ir žemesniųjų luomų – miestiečių, valstiečių – vaikai, buvo mokoma pagal Europos jėzuitų kolegijų mokymo modelį (Ratio studiorum). 1579 kolegija pertvarkyta į pirmąją aukštąją mokyklą Lietuvoje – Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą (Vilniaus universitetas). 16–18 a. mokymui vadovavo valdžios remiami jėzuitai.
17 a. jėzuitai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsteigė apie 20 kolegijų (vidurinių mokyklų), žymiausios: Kražių kolegija (1614), Kauno (1648), Pašiaušės (1655) ir kitos.
Panašios į kolegijas buvo bernardinų, dominikonų, pranciškonų, trinitorių, unitų, stačiatikių vienuolynų mokyklos. Iki 17 a. vidurio reformatai, stengdamiesi atsilaikyti prieš kontrreformaciją, steigė vidurines mokyklas (gimnazijas) dvaruose. Tokias mokyklas evangelikai liuteronai steigė Vilniuje, evangelikai reformatai – Vilniuje (1570), Šiluvoje (1592), Biržuose (įkurta 17 a. pradžioje), ypač išgarsėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Kristupo II Radvilos Kėdainiuose 1625 įkurta mokykla (turėjo daugiau kaip 30 000 tomų biblioteką; dabar Kėdainių šviesioji gimnazija). Reformatai reikalavo, kad mokyklas lankytų visi dvaro apylinkių 9–15 m. vaikai, tėvams, neleidžiantiems vaikų mokytis, skirdavo bausmių. Kolegijose ir kitose aukštesniosiose mokyklose mokėsi daugiausia bajorų ir miestiečių vaikai. Mokymas buvo scholastinis. Buvo mokoma lotynų, graikų kalbų, retorikos, stilistikos, antikinės literatūros. Pagrindinė dėstomoji kalba buvo lotynų. 16–17 a. kai kuriose evangelikų reformatų vidurinėse mokyklose šalia lenkų kalbos buvo vartojama lietuvių kalba kaip pagalbinė mokantis lotynų kalbos. 17 a. pirmoje pusėje lietuvių kalba kaip mokomasis dalykas buvo dėstoma Kėdainių, Biržų, Papilio aukštesniosiose mokyklose. 18 a. pirmoje pusėje kolegijų įsteigė pijorai (1728 Vilniuje, 1742 Raseiniuose, 1745 Ukmergėje). Jas lankė miestiečių ir valstiečių vaikai, daugiausia buvo mokoma pasaulietinių mokslo dalykų: užsienio kalbų, tiksliųjų ir gamtos mokslų.
Kražių kolegija (19 a. raižinys)
Studentai iš Lietuvos užsienio universitetuose
Iki aukštosios mokyklos įkūrimo (iš dalies ir vėliau) lietuviai aukštąjį mokslą įgydavo Vakarų Europos universitetuose. Anksčiausiai studentai iš Lietuvos pradėjo studijuoti Prahos universitete (įkurtas 1344). 1387 šiame universitete imatrikuliuoti 2 lietuviai studentai Baltramiejus Kęstutaitis ir Mikalojus Kirsmantas, 1397 karalienė Jadvyga paskyrė 200 kapų grašių 12 vietų lietuvių studentų bursai steigti. 1409 bursa įsteigta Krokuvos universitete (įkurtas 1364, nuo 1817 Jogailos universitetas); 1410–1430 šiame universitete studijavo daugiau kaip 30, 15–16 a. – apie 700 studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Nuo 16 a. pradžios Lietuvos didikai savo sūnus siuntė į Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, daugiausia – į Vokietijos (Leipcigo, Wittenbergo, Heidelbergo, Jenos) universitetus.
16 a. užsienyje studijavo daugiau kaip 600, 17 a. – daugiau kaip 700 studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Edukacinės komisijos veikla
Panaikinus jėzuitų ordiną Seimo nutarimu 1773 Abiejų Tautų Respublikoje įkurta Edukacinė komisija (pirmoji Europoje švietimo ministerija), kuri pradėjo kurti valstybinę švietimo sistemą remdamasi D. Hume’o, J. Locke’o pozityvizmo, J.-J. Rousseau šviečiamosiomis idėjomis. 1773–1775 įvykdyta svarbių reformų: mokyklos perimtos iš bažnyčių ir supasaulietintos, įvesta visų luomų vaikų mokymas, pradinėse ir vidurinėse mokyklose – gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas, kūno kultūra, vietoj lotynų – gimtoji kalba (vidurinėse ir aukštosiose mokyklose – lenkų kalba). 1775 vietoj kai kurių kolegijų ir gimnazijų Komisija įsteigė šešiametes vaivadijos mokyklas (nuo 1783 – 6 klasių septynmetė apygardos mokykla) ir 3 klasių apskrities mokyklas (1783–1803 apygardėlės mokykla). Baigusieji šias mokyklas galėjo stoti į aukštąją mokyklą.
1777 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė 330 parapinių mokyklų, kuriose mokėsi 4956 mokiniai, iš jų 77 % valstiečių ir miestiečių vaikai.
1783 Edukacinė komisija, pertvarkiusi mokyklų administracinę struktūrą, Abiejų Tautų Respubliką suskirstė į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, šias – į 10 švietimo apygardų. Lietuvos provincijai priklausė Lietuvos, Naugarduko, Polesės ir Žemaičių švietimo apygardos. Švietimą tvarkyti paskirta supasaulietintai aukštajai mokyklai – Vilniaus universitetui, 1781 pertvarkytam į Lietuvos vyriausiąją mokyklą (1795–1803 Vilniaus vyriausioji mokykla). 1781 Vyriausioji mokykla kontroliavo 32 vidurines mokyklas, apie 200 parapinių mokyklų ir 100 namų mokyklų, kurias lankė valstiečių vaikai, jose buvo mokoma tik lietuviškai. Edukacinės komisijos išlaikomos vidurinės mokyklos buvo vadinamos akademinėmis. Dalį vidurinių mokyklų ir toliau išlaikė vienuoliai, bet ir jos iš dalies buvo pavaldžios Edukacinei komisijai.
18 a. pabaigoje Lietuvos ir Žemaičių švietimo apygardose buvo 9 akademinės, 5 pijorų ir 2 dominikonų mokyklos. 1782–1791 daugelyje vidurinių mokyklų labai pagausėjo mokinių (Kauno mokykloje – nuo 79 iki 128, Kražių – nuo 114 iki 383, Kretingos – nuo 108 iki 242, Vilniaus – nuo 87 iki 576). Dauguma mokinių buvo bajorų vaikai, bet buvo ir miestiečių bei valstiečių vaikų.
1775 Vilniuje įkurta mokytojų seminarija rengė parapinių mokyklų mokytojus, nuo 1780 vidurinių mokyklų mokytojus rengė Lietuvos vyriausioji mokykla, nuo 1783 – prie jos įkurta mokytojų seminarija.
L: Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai Vilnius 1983; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XII–XVII a. Vilnius 1994.
švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais
švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais
Lietuvos Respublikos švietimo sistema 1918–1940
švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)
švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)
Lietuvos Respublikos švietimo sistema po nepriklausomybės atkūrimo
lietuviškos mokyklos užsienyje
2271
švietimas Lietuvoje; Lietuvos švietimas