švietmo apýgarda, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos mokymo įstaigų administracinis vienetas.
1783 Edukacinei komisijai (veikė 1774–1794) siekiant įvesti vientisą švietimo sistemą Lenkija buvo suskirstyta į 6, Lietuvos provincija – į 4 švietimo apygardas (Gardino, Naugarduko, Bresto ir Kražių), kuriose buvo po 1 apygardos mokyklą.
1803 Rusijos imperija buvo suskirstyta į 6 švietimo apygardas (Tartu, Charkovo, Kazanės, Maskvos, Sankt Peterburgo, Vilniaus švietimo apygardą), joms vadovavo universitetai ir globėjai (kuratoriai). Lietuvos (be Užnemunės) mokyklos priklausė Vilniaus švietimo apygardai, kuri apėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalį, atitekusią Rusijai po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (vėliau apygardos teritorija buvo mažinama), ir tvarkė 8 gubernijų – Lietuvos Vilniaus, Lietuvos Gardino, Minsko, Vitebsko, Mogiliavo, Kijevo, Voluinės ir Podolės (nuo 1807 ir Balstogės srities, vėliau įjungtos į Gardino guberniją) – su beveik 9 mln. gyventojų švietimą.
1832 Vilniaus švietimo apygarda panaikinta, 1850 atkurta, 1917 panaikinta.
Užnemunės mokyklas administravo 1839 įkurta Varšuvos švietimo apygarda; 1861 ji panaikinta, 1867 atkurta, 1917 panaikinta.