švilpukas

švilpùkas, mechaninis įrenginys, kuris dujų ar skysčio čiurkšlės energiją verčia akustine garso, ultragarso energija. Yra dujų ir skysčio švilpukai. Iš dujų švilpukų labiau paplitę sūkuriniai ir lūpiniai. Sūkurinį švilpuką sudaro cilindrinė kamera, į kurią liestinės kryptimi patenka dujos. Dėl sūkurių slėgis ties kameros ašimi daug mažesnis už atmosferos slėgį. Slėgių skirtumą periodiškai panaikina oro srautas, patenkantis iš atmosferos į išėjimo vamzdį. Dujų slėgis tūtelėje periodiškai kinta – susidaro garso virpesiai. Lūpinio švilpuko tūtelės gale tie virpesiai susidaro, kai rezonatoriumi sklindantis dujų srautas periodiškai (periodas priklauso nuo kameros matmenų) nutraukia oro srautą, patenkantį į rezonatorių per plyšinę įėjimo tūtą. Skysčio švilpuko veikimas grindžiamas didelio slėgio (iki 2 MPa) skysčio čiurkšlės ir vibratoriaus (plokštelės arba strypo) sąveika. Švilpukas sukuria įvairaus dažnio garso virpesius, pvz., oro sūkuriniai švilpukai – iki 30 kHz, skysčio švilpukai – 0,3–35 kHz. Dujų švilpukais signalizuojama, koaguliuojami aerozoliai, spartinami šilumos ir masės mainai, jie yra nuotolinio valdymo ir ultragarsinės lokacijos įrenginių detalės. Skysčio švilpukais emulguojami nesimaišantys skysčiai, skysčiuose disperguojamos kietos dalelės, skaidomos polimerų molekulės.