Svirdeikà, Svirdeikis (vok., lot. Swerdeyke, Swerdeyken, Swerdeke, Swerdacke, lenk. Swerdejko) ? ?, 14 a. antros pusės lietuvių didžiūnas ar kunigaikštis, karvedys. Valdė jo vardu vadinamą kaimą Trakų kunigaikštystėje (dabar Kaišiadorių rajone); 1375 02 10 jame buvo apsistojusi dalis Vokiečių ordino kariuomenės. 1376 06 07–28 Svirdeika dalyvavo Lietuvos didžiojo kunigaikšio Algirdo ir kunigaikščio Kęstučio žygyje prieš Vokiečių ordiną į Nadruvą. Ties Narkyčiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę padalijus į tris dalis, Svirdeika paskirtas vienos dalies vadu. Jo vadovaujamas dalinys nuniokojo Įsruties apylinkes Nadruvoje, sudegino Vokiečių ordino Kampsvykių pilį (Tamavos; netoli Įsruties) ir, įviliojęs į pasalą, sumušė pilies įgulą (žuvo viršininkas, paimta apie 900 belaisvių). Svirdeika padėjo Algirdo ir Kęstučio daliniams atsitraukti per Įsruties upę į Lietuvą.
2556