svinas, dvarų ir stambiųjų ūkininkų nešildomas pastatas grūdams, miltams, kitiems maisto produktams, ūkio padargams, namų apyvokos daiktams laikyti. Kartais (net ir žiemą) svirne miegodavo jaunesni šeimos nariai, samdiniai ar svečiai.
Lietuvoje
Svirnai minimi jau 12 a. šaltiniuose. Senieji svirnai būdavo vienos patalpos, be langų ir lubų, su skeltinių storų lentų grindimis. Statytas prie švariojo kiemo lygiagrečiai arba statmenai gyvenamajam namui. Pamatai aukšti (iki 1 m, kad svirnas gerai vėdintųsi), dažniausiai iš pavienių didelių akmenų, kartais iš medžio, nuo 20 a. pirmos pusės – betono trinkų. Sienos apvalių, tašytų ar apipjautų sienojų, su išsikišusiomis arba lygiomis sąsparomis, dvarų svirnai dažniausiai mūriniai, po jais kartais būdavo akmenų mūro rūsiai. Stogas šiaudinis, nuo 20 a. pradžios – skiedrų, gontų, čerpių keturšlaitis, dvišlaitis, pusiauvalminis, rečiau trišlaitis. Svirnai dažniausiai būdavo su reljefiniais drožiniais puoštu priesvirniu, jame – vienerios arba dvejos į vidų atsiveriančios dvigubų lentų lauko durys, šalia jų – įvairių formų langeliai.
Raguvėlės dvaro šiaurinis svirnas (19 a. vidurys)
svirnas Kirdeikių kaime (1934 nuotrauka)
Kurtuvėnų dvaro svirnas (19 a., 1929 nuotrauka)
19–20 a. buvo 3 tipų svirnų: aukštaičių, žemaičių ir suvalkiečių. Aukštaičių svirnai kvadratinio arba pailgo stačiakampio plano, 1 arba kelių patalpų, su durimis išilginiame fasade. Žemaičių svirnai 3–6 patalpų (mėsos produktų, merginų kraitinių baldų, 1–2 miegamųjų kamarų). Vakarų aukštaičių (suvalkiečių) svirnai statyti su jiems būdingais vertikalių lentelių arba kelių eilių sienojų iki 1 m paaukštinimais virš sienų (ertikiais). Visų tipų svirnuose būdavo įrengiami aruodai (suvalkiečių – dar ir ertikiuose). Tarp greta pastatytų vienu stogu sujungtų dviejų aukštaičių svirnų ir žemaičių svirnuose kai kur būdavo ratinė.
Simo Doškaus svirnas su priesvirniu Gruožninkėlių kaime (Trakų rajono savivaldybė, 1938 nuotrauka)
2271