Svsločius (bltr. Свіслач, Svislač, rus. Свислочь, Svisloč), miestas (buvęs miestelis) Baltarusijos vakaruose, Gardino srityje, į pietus nuo Gardino, prie Svisločiaus ištakų; rajono centras.

6320 gyventojų (2021). Plentai į Gardiną, Porazavą. Maisto (pieno) pramonė. Turizmas (netoli Svisločiaus yra Belovežo nacionalinis parkas). Krašto istorijos muziejus (įkurtas 1979). Kultūros, amatų namai. Biblioteka. Bažnyčia, Sinagoga (19–20 a.).

Istorija

1256 pirmą kartą paminėtas Ipatijaus metraštyje. Nuo 13 a. iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1523 gavo miestelio teises. 16 a. priklausė Chodkevičiams, prie kalvinistų bažnyčios veikė pradinė mokykla. Nuo 17 a. pradžios valdė Krišpinai‑Kiršenšteinai, 1668 pastatė bažnyčią. Nuo 1778 valdęs Vincentas Tiškevičius perplanavo ir perstatė miestelį, 1804 savo lėšomis įsteigė Gardino gubernijos gimnaziją (1825 dėstė J. Čečiotas, veikė filaretų, filomatų draugijos; po 1834 neteko gubernijos gimnazijos statuso, 1845 tapo bajorų mokykla, 1860–65 progimnazija). 1876–1921 veikė mokytojų seminarija. 1921–39 buvo užimtas Lenkijos. 1942 11 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti 1536 Svisločiaus žydai. 1944 vasarą traukdamasi Vokietijos kariuomenė sudegino daugiau kaip 90 % miestelio pastatų.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką