švtinimas, objekto veikimas tam tikro dažnio elektromagnetine spinduliuote arba jonizuojančiąja spinduliuote specialiu tikslu. Srauto energijos pakanka objekto struktūrai suardyti. Švitinant, pvz., gali žūti ląstelės, sutrūkinėti tarpmolekuliniai ryšiai, suirti molekulės, atsirasti elektronų ir įvairiarūšių jonų. Dažniausiai švitinama ultravioletine (mažiau kaip 4·10–7 m), rentgeno (mažiau kaip 10–8 m) ir alfa, beta, gama (mažiau kaip 10–11 m) spinduliuote. Švitinimas naudojamas radioterapijoje, plastikų pramonėje, agrotechnikoje, elektroniniams grandynams gaminti, t. p. nanotechnologijoje ir kitur.
1713