švitintùvas, prietaisas arba įrenginys, kuris tam tikro dažnio elektromagnetine arba jonizuojančiąja spinduliuote švitina augalus, gyvulius, paukščius, produktus ir medžiagas. Žemės ūkyje daugiausia naudojami tam tikro dažnio elektromagnetinės spinduliuotės švitintuvai: viena arba kelios švitinimo lempos, jų korpusai su reflektoriais, tvirtinimo, kilnojimo ar judėjimo sistema, elektros paskirstymo, apsaugos ir valdymo aparatūra. Švitintuvas dažnai esti automatizuotas. Pagal paskirtį būna augalų, paukščių, vandens, oro, sėklų, pieno, kiaušinių švitintuvai, pagal pritaikymą prie aplinkos – neapsaugotieji, iš dalies arba visai apsaugoti nuo dulkių, kritulių, sandarieji, nesprogieji švitintuvai, pagal įrengimo būdą – stacionarieji, kilnojamieji, mobilieji švitintuvai, pagal lempos skleidžiamus spindulius – ultravioletiniai, regimosios spinduliuotės, infraraudonieji arba mišrios spinduliuotės švitintuvai. Mobilieji švitintuvai tolygiai švitina augalus, jie naudojami trumpam švitinimui. Ilgam švitinimui naudojami stacionarieji švitintuvai, pvz., augalams (ypač jų daigams, gėlėms) švitinti šiltnamiuose, fitotronuose.
350