svogūnai

valgomieji svogūnai ‘Joriai’

valgomojo svogūno žiedstiebis

svognai, česnakinių (Alliaceae) šeimos, česnako genties kultūriniai augalai. Kilę Vidurinėje Azijoje iš pilkojo svogūno (Allium oschaninii). Auginami jau 6000 m. kaip prieskoninės daržovės, dekoratyviniai, vaistiniai augalai. Pasaulyje paplitęs valgomasis svogūnas (Allium cepa); daugiausia auginama Bulgarijoje, Egipte, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Rusijoje. Dvimetis arba daugiametis. Maistui vartojami svogūnų svogūnai ir laiškai (lapai); valgomi švieži, virti, kepti, konservuoti; vartojami ir medicinoje. Pagal svogūno skonį svogūnai skirstomi į saldžiuosius, pussaldžius, pusaštrius ir aštriuosius.

Svogūnų auginimas

Geriausiai auga neutralaus pH, puveningame, lengvo priemolio arba priesmėlio dirvožemyje. Atsparūs šalčiui. Laiškai pakenčia iki –7 °C temperatūrą. Dauginami sėklomis, sėjinukais, daigais ir vegetatyviniu būdu (svogūnais). Sėklos sėjamos į dirvą anksti pavasarį arba vasarą. Sėjant rudenį sėklų norma didinama 20–25 %, pasėlis mulčiuojamas. Sėjinukais dauginami svogūnai sodinami balandžio pabaigoje. Tinkamiausi sodinimui yra 12–15 mm skersmens sėjinukai. Užžeriami 1–3 cm gylyje. Daigai auginami šildomuose šiltnamiuose. Lauke daigai sodinami gegužės pradžioje, kai turi 2–3 lapus ir kaklelis esti 2–4 mm storio. Sodinama eilėmis; atstumai tarp daigų 6–10 cm, tarp eilių – 45 cm. Aštrieji daugializdžiai ir vietinių veislių svogūnai dauginami svogūnais; jie sodinami pavasarį. Iš vieno išauga nuo 3 iki 15 svogūnų. Lietuvoje šiuo būdu svogūnai daugiausia auginami individualiuose sklypuose.

valgomieji svogūnai

Prekiniai svogūnai išauginami antraisiais metais (pirmaisiais išauga sėjinukai). Svogūnėliai sodinami balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Vidutinis svogūnų derlius 20–30 t/ha.

Lietuviškos svogūnų veislės

Lietuvoje auginamos lietuviškos mažalizdžių valgomųjų svogūnų veislės ‘Babtų didieji’, ‘Joriai’, vienalizdžių saldžiųjų svogūnų veislė ‘Lietuvos didieji’, valgomojo svogūno porūšis daugiagalviai svogūnai. ‘Babtų didieji’ sukurti individualios ir masinės atrankos metodu Lietuvoje. Veislės autoriai M. Baranauskienė, S. Nacevičius. Dauginama sėklomis arba sodinukais. Veislė vidutinio ankstyvumo, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų svogūnai užauga per 70–100 dienų nuo sėklų sudygimo. Ropelės auginamos sodinant sėjinukus, užauga ir subręsta greičiau nei auginant sėjant sėklas. ‘Babtų didieji’ lapiją sudaro 6–9 ilgi, vidutinio pločio ir statumo, vidutiniškai intensyvios žalios spalvos lapai. Ropelės ovaliai plokščios formos, vidutinio stambumo, stambios (70–90 g). Dengiamieji išoriniai svogūnų lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.

valgomųjų svogūnų ‘Babtų didieji’ sėklos

‘Babtų didieji’ veislės svogūnai tinkami ropelių ir laiškų, skirtų vartoti šviežius, auginimui. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui – džiovinimui, marinavimui. Gerai laikosi sandėliavimo metu.

valgomųjų svogūnų ‘Joriai’ sėklojai

‘Joriai’, populiacinė vidutinio ankstyvumo valgomojo svogūno veislė, sukurta individualios ir masinės atrankos metodu Lietuvoje. Veislės autorės Danguolė Juškevičienė ir Rasa Karklelienė. Vegetacijos trukmė, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, 90–110 d. nuo sėklų sudygimo. Dauginami sėklomis arba sodinukais. Lapiją sudaro 7–8 ilgi vidutinio pločio, statūs vidutiniškai intensyvios žalios spalvos lapai. ‘Joriai’ formuojavidutinio dydžio apie 80–100 g ropeles. Kai kurios ropelės išauga iki 130 g ir daugiau. Ropelę dengia 5–6 vidutinio storio išoriniai lukštai. Subrendusios ropelės išorinio lukšto spalva gelsvai ruda, minkštimas baltas, epidermyje nusispalvinimo nėra. Ropelės forma plokščiai apvali, išilginiame pjūvyje rombinė. Dugnelis išorėje išreikštas. Ropelės kaklelis platus, bręstant ropelėms siaurėja. Svogūnai tinkami ropelių ir laiškų auginimui. Labai gerai laikosi sandėliavimo metu. Laikymo metu dažniausiai neleidžia lapų. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui. Sausųjų medžiagų 12–15 %.

Ligos ir kenkėjai

Ligos: netikroji miltligė, kekerinis puvinys. Kenkėjai: svogūninė musė, svogūninė kandis, svogūninis stiebinis nematodas (augalų nematodai), svogūninė žiedmusė.

849

3241