svognas, pakitęs požeminis kai kurių augalų stiebas. Susidaręs iš 1 arba kelių kūgio pavidalo ūglių su pumpurais, kuriuos gaubia pakitę stori sultingi lapai (pvz., lelijos) arba pamatinės lapų dalys (pvz., svogūnų). Pakitusių lapų audiniuose kaupiamos atsarginės maisto medžiagos.
Svogūnai skirstomi į vienamečius ir daugiamečius: vienamečiai prasidėjus vegetacijos laikotarpiui sunyksta, jų vietoje išauga naujas svogūnas (pvz., valgomojo svogūno, tulpės), daugiamečiai išlieka daug metų, sunyksta tik seniausi išoriniai žvynai (pvz., meilenio, narcizo).
Pagal sandarą svogūnai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius: paprastajame yra vienas pagrindinis pumpuras ir gali būti keli mažesni pridėtiniai pumpurai (pvz., meilenio), sudėtiniame – keli ar keliolika vienodų pumpurų ir toks svogūnas lengvai suskyla skiltelėmis (pvz., valgomojo česnako).
Pagal pumpurų išsidėstymą svogūnai skirstomi į monopodinius ir simpodinius: iš monopodinio svogūno pagrindinio pumpuro išauga lapai, žiedynas išauga iš pridėtinių pumpurų (pvz., snieguolės), iš simpodinio svogūno – žiedynas; lapai išauga iš pridėtinių pumpurų (pvz., valgomojo svogūno).
Svogūnai būdingi lelijinių, česnakinių (Alliaceae), amarilinių, hiacintinių ir kitų šeimų augalams (svogūniniai augalai). Svogūnų pakitusių lapų pažastyse dažnai susidaro pridėtiniai pumpurai ir susiformuoja dukteriniai svogūnai (pvz., tulpės, vištapienės). Kai kurie augalai lapų pažastyse (pvz., raudonoji lelija) arba žiedyne (pvz., dirvinis česnakas) išaugina smulkius svogūnus, vadinamus svogūnėliais.
849