svogninė žedmusė (Eumerus strigatus), žiedmusių (Syrphidae) šeimos vabzdys. Paplitusi Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Europoje, Japonijoje, Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Kūnas 7–9 mm ilgio, bronziškai žalios spalvos, kojos tamsios, sparnai skaidrūs. Vabzdžiai minta nektaru. Patelė deda kiaušinius po 1 ar grupėmis į dirvą prie augalo ar ant augalo svogūnėlio, lapų. Lervos apie 11 mm ilgio, be galvos ir kojų, plokščia apatine ir išgaubta nugarine kūno dalimi, raukšlėtos, murzinai gelsvos ar žalsvai pilkšvos, kūno gale jos turi stambią rausvai rudą vamzdelio formos ataugą. Pažeidžia tulpes, narcizus, hiacintus, svogūnus, česnakus, bulvių gumbus, kitas daržoves. Įsigraužia į svogūną, gumbą ir ten vystosi. Pažeisti augalai skursta, lapų viršūnės vysta ir gelsta. Ropelės būna minkštos, pūva. Lėliukėmis virsta dirvoje prie pažeisto augalo. Jos 8 mm ilgio, nuo šviesiai geltonos iki rudos spalvos. Lervos (rečiau lėliukės) žiemoja pažeistose ropelėse. Lietuvoje svogūninė žiedmusė plačiai paplitusi, per metus užauga 2 kartos. Naikinama agrotechninėmis priemonėmis.
svogūninė žiedmusė: a – suaugęs vabzdys, b – lerva
2942
-žiedmusė