Świdnica (Svidnicà), miestas Lenkijos pietvakariuose, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, į pietvakarius nuo Vroclavo; apskrities centras.
54 792 gyventojai (2021). Świdnica įsikūrusi Sudetų prieškalnėse, abipus Bystrzycos upės (Oderio intakas). Per Świdnicą eina Vroclavo–Wałbrzycho geležinkelis ir plentas. Elektros skaitiklių, automobilių ir lėktuvų kontrolinių ir matuojamųjų prietaisų, starterių, elektros generatorių, cisternų, prekinių vagonų, konteinerių, aliumininių, plastikinių gaminių, ventiliacijos įrenginių gamyba. Medienos apdirbimo, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, odos, maisto pramonė. Wałbrzycho laisvosios ekonominės zonos Invest Park padalinys. Turizmas. Teleinformacinių technologijų aukštoji mokykla, Lodzės ir Wałbrzycho verslo ir vadybos aukštųjų mokyklų skyriai, aukštoji dvasinė seminarija (nuo 2004 Świdnica – vyskupijos centras). Miesto viešoji biblioteka, Žemutinės Silezijos pedagoginės bibliotekos (Vroclave) filialas. Senovinės pirklijos muziejus, privatus ginklų ir karo reikmenų muziejus. Teatras. Daug kultūros renginių, tarp jų ir tarptautinių. Netoli Świdnicos yra keli kraštovaizdžio parkai.
2271
Architektūra
evangelikų liuteronų Taikos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Świdnicoje (1657)
Išliko miesto sienos fragmentų (14–15 a.), rotušė (manoma, 14 a., rekonstruota 18 a., dabar Senosios pirklijos muziejus), 16–18 a. miestiečių gyvenamieji namai; Švenčiausiosios Trejybės kolona (1693). Sakraliniai pastatai: Šv. Stanislovo ir šv. Vaclovo (1385, pietinis bokštas, 1525, 17 a. antros pusės barokinis interjeras), Šv. Barboros (1501) bažnyčios, kapucinų vienuolynas su Šv. Antano bažnyčia (1688), Šv. Kryžiaus bažnyčia (1716, rekonstruota 19 a.), uršuliečių vienuolynas su Šv. Juozapo bažnyčia (pradėta 1754). Barokinė fachverko evangelikų liuteronų Taikos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1657, pagal A. von Säbischo projektą pastatė A. Gamperis ir K. Königas, didysis altorius, 1752, skulptorius G. A. Hoffmannas) – pasaulio paveldo vertybė (su Taikos bažnyčia Jawore, nuo 2001).
2271
Istorija
Žmonių Świdnicos apylinkėse gyventa jau neolito laikotarpiu. 13 a. pradžioje čia buvo slavų prekybinė gyvenvietė. Miesto teisės suteiktos iki 1267. Manoma, 1250–90 priklausė Vroclavo kunigaikštystei. 1290–1392 buvo Świdnicos kunigaikštystės sostinė, turėjo monetų kalybos teisę. 1392–1526 priklausė Čekijai. 14–16 a. – vienas didžiausių Silezijos pramonės, prekybos ir kultūros centrų. 1517–28 buvo kaldinamas Świdnicos pusgrašis. 1526–1742 priklausė Austrijai. Per 1614–48 karus Świdnica nusiaubta. 1742–1945 priklausė Prūsijai. Świdnica buvo įtvirtinta, nukentėjo nuo karo veiksmų. 19 a. nugriovus tvirtovės įtvirtinimus suaktyvėjo prekyba ir gamyba, nutiestas geležinkelis. Per II pasaulinį karą veikė nacių Vokietijos koncentracijos stovyklos skyrius, priverčiamojo darbo stovykla. 1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1742–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271