Syrdarjà (kaz. Syrdarija, uzb. Sirdaryo, tadž. Darjoi Sir), upė Uzbekijoje, Tadžikijoje ir Kazachijoje. Ilgis 2212 km (su Narynu – 3019 km); ilgiausia upė Vidurinėje Azijoje. Baseino plotas 219 000 km2 (kitais duomenimis, 462 000 km2). Prasideda Uzbekijos rytuose nuo sutekėjusių Naryno ir Karadarjos upių, ištekančių iš Tian Šanio kalnų. Aukštupyje teka į vakarus, pietvakarius per Ferganos slėnį; upe eina Uzbekijos ir Tadžikijos siena. Ties Bekobodo miestu pasuka į šiaurės vakarus, Kazachijoje teka šiaurės kryptimi Kyzylkumų dykumos rytiniu pakraščiu, vėliau pasuka į šiaurės vakarus, vakarus. Įteka į Aralą.
Didžiausi intakai: Achangaranas, Čirčikas, Kelesas, Arysas (dešinieji), Sochas (kairieji). Syrdarja užšalusi gruodžio–kovo mėnesiais. Aukštupyje Syrdarjos vaga slenkstėta, vidurupyje slėnis išplatėja, upė meandruoja, plukdo daug nešmenų. Syrdarja maitinama sniego tirpsmo vandenų. Vandeningiausia kovo–rugsėjo mėnesiais. Žemupyje upės lygis dėl intesyvaus vandens naudojimo irigacijai nusenka, už Kyzylordos vaga kartais visai išdžiūsta. Vidutinis debitas apie 400 m3/s. Nuo 18 a. kanalų sistema upės vandeniu aprūpina didžiausią Vidurinėje Azijoje vilnamedžių auginimo regioną (plotas daugiau kaip 2 mln. hektarų). Dėl ypač intensyvaus vandens naudojimo drėkinimui 20 a. antroje pusėje nuseko ne tik Syrdarjos žemupys, bet ir Aralas. Dar Syrdarjos vanduo naudojamas elektros energijai gaminti. Didžiausios užtvankos: Kairakumų (Tadžikija), Čardaros (Kazachija), Farhado (Uzbekija). Syrdarja laivuojama nuo Bekobodo.
Pakrančių didžiausi miestai: Chudžandas (Tadžikija), Bekobodas (Uzbekija), Kyzylorda, Kazaly (Kazachija).