Sýrkino spaustùvė, 1859–1915 Vilniuje veikusi spaustuvė. Nuo 1886 vadinosi Alberto Syrkino firma. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje buvo viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje.
Savininkai ir darbuotojai
Įkūrė knygų pirklys A. Syrkinas, jam mirus, nuo 1886 spaustuvę valdė jo žmona S. Syrkin, 1910 firmą paveldėjo sūnūs Julijus ir Joachimas Syrkinai. 1903 dirbo 121 specialistas ir darbininkas.
Įrengimai
Prie spaustuvės veikė knygynas (nuo 1868), litografija (1877–85), knygrišykla. 20 amžiaus pradžioje spaustuvė turėjo 12 spausdinimo mašinų, dvejas spausdinimo stakles, dvi stereotipų gamybos mašinas, lokomobilį ir vidaus degimo variklį.
Leidiniai
Iki 1861 išleido 8 leidinius lietuvių kalba (tarp jų M. Akelaičio Lamentorius, arba Pradžia mokslo 1860, ir J. S. Dovydaičio Sziauleniszkis senelis 2 d. 1860–61). Nuo 1867 turėjo graždankos spausdinimo monopolį Lietuvoje. Leidus spausdinti lotyniškomis raidėmis 1906–10 spaustuvė išleido 39 lietuviškus leidinius (iš viso daugiau kaip 1500 puslapių). Spausdino oficialiąją literatūrą, vadovėlius, mokomąsias priemones, periodinius leidinius: dienraščius Vilenskij vestnik (1886–98), Severo-zapadnoe slovo (1898), legalius Lietuvos socialdemokratų partijos savaitraščius Naujoji gadynė (1906–07), Skardas (1907), Žarija (1907–08) ir kitus. 1913 bendras tiražas apie 100 000 egzempliorių.
Syrkino spaustuvėje išspausdinta knyga Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė (1907)
Leidinių kokybė
1895 Syrkino spaustuvė už gerą spaudos kokybę Visos Rusijos spaudos darbų pirmojoje parodoje gavo bronzos medalį.