Sýta (skr. sītā – vaga), hinduizme – dievo Ramos žmona, pagrindinė Ramajanos ir kitų sakmių apie Ramą herojė moteris. Syta laikoma Žemės deivės Bhūmės dukterimi ir vadinama Ajonidža (gimusia ne iš įsčių), nes ardamas lauką jadžnos apeigoms, Syta vagoje rado ir įdukrino Mithilos karalius Džanaka (iš čia Sytos vardas Džanakė). Syta, ištekėjusi už pačios išsirinkto Ramos, kartu su juo iškeliavo į tremtį, buvo pagrobta rakšaso (rakšasai) Ravanos ir įkalinta Lankoje, kur turėjo ginti nuo jo savo santuokinį skaistumą. Po metų išvaduota turėjo atlikti ugnies įžengimo (agnipraveša) apeigas, kad įrodytų ištikimybę. Grįžęs į Ajodhją Rama vainikavosi karaliumi, bet nesugebėjo įtikinti pavaldinių, kad jų karalienė nenusidėjo Ravanos nelaisvėje, ir buvo priverstas ištremti nėščią Sytą į mišką. Čia ją priglaudė išminčius Valmikis, kurio ašrame Syta pagimdė dvynius Kušą ir Lavą. Sūnums išaugus Syta paprašė motinos priimti ją atgal ir buvo praryta atsivėrusios Žemės. Ramos ir Sytos dieviškumas Ramajanoje nepabrėžiamas, bet ilgainiui jie buvo sutapatinti su Višnumi ir Lakšme ir yra garbinami kaip aukščiausioji dievų pora, įkūnijanti Parabrahmaną (Absoliutą) kaip asmenį. Tai lėmė ir Vedų laikotarpio arimo deivės, t. p. vadintos Syta, ir jos vyro, audros ir lietaus dievo Indros (ar Pardžanjo), susiejimas su senovės Indijos karaliaus pagrindiniu gebėjimu savo vyriškąja galia pažadinti ir apsėklinti žemę ir iš jos vaisingų įsčių išmelžti visoms būtybėms reikalingų gėrybių. Palaimingi Ramos, vyriškojo karaliaus, kuris aria Syta, latentinių Žemės galių įsikūnijimą, santykiai pradeda Ramaradžją – idealų dharminį valdymą, taikos, klestėjimo, teisingumo aukso amžių. Syta, kaip atsidavusi žmona (pativrata), tikintiesiems tapo ir tobulo atsidavimo Dievui pavyzdžiu. Feministiniuose svarstymuose kritiškai vertinama tai, kad Sytos tapatybė, kitaip negu kitų deivių, kyla tik iš jos visiškos ištikimybės vyrui. Svarbi Sytos šventė yra Vivahapančamė, minima margašyršos mėnesio (lapkritis–gruodis) šviesiosios mėnulio pusės 5 dieną, ji skirta vestuvėms su Rama paminėti.
171
Džanakė