Szczecin (Ščècinas), miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, netoli Vokietijos sienos; Vakarų Pamario vaivadijos centras. Turi apskrities teises.
Szczecin
396 168 gyventojai (2021; aglomeracijoje apie 777 000 gyventojų).
Szczecinas įsikūręs prie Oderio (Odros) žemupio šakų – Vakarų Oderio ir Regalicos (Rytų Oderio šaka), Dąbės ežero (jungiasi su Szczecino įlanka) vakariniame krante. Prekybos, žvejybos, keleivių uostas (apie 5 km nuo Baltijos jūros, į jį įplaukia jūrų laivai); su Świnoujście uostu sudaro Szczecino–Świnoujście uostų kompleksą (bendra krovinių apyvarta per 19 mln. t per metus). Szczecino uosto krantinių ilgis apie 20 km. Prekybos uoste daugiausia perkraunama anglys, koksas, fosforitai, geležies rūda, rūdų koncentratai, metalurgijos gaminiai, siera, mediena, javai (dalis krovinių tranzitiniai – daugiausia iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos); yra konteinerių terminalas. Vidaus vandenų uostas.
Į Szczeciną sueina 6 geležinkelių linijos. Per Szczeciną eina Świnoujście–Prahos plentas; plentai į Berlyną, Gdanską, Bydgoszczių. Szczecino–Goleniówo tarptautinis oro uostas Solidarność (į šiaurės rytus nuo Szczecino). Laivų remontas (Szczecińska Stocznia Remontowa Gryfia SA ir kitos bendrovės; buvusios trys Szczecino laivų statyklos dėl ekonominės krizės ir užsienio šalių laivų statyklų konkurencijos bankrutavo), statybos mašinų, šaldymo įrenginių gamyba, juodoji metalurgija, maisto (žuvų, mėsos, paukštienos, alaus, pieno, konditerijos, malimo, spirito, cukraus), chemijos (mineralinių trąšų, dažų ir lakų, cheminio pluošto, kokso chemijos) ir farmacijos, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, elektronikos, popieriaus, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, tekstilės, siuvimo, trikotažo pramonė.
Szczecino uostas
Tarptautinės mugės. Turizmas. Vandens sportas. Į pietus nuo miesto yra Szczecino kraštovaizdžio parkas Puszcza Bukowa ir Oderio žemupio slėnio kraštovaizdžio parkas. Szczecino universitetas (įkurtas 1984), Vakarų Pamario technologijos universitetas (įkurtas 2009 iš sujungtų žemės ūkio akademijos ir Szczecino aukštosios politechnikos mokyklos), Pamario medicinos universitetas (įkurtas 1948), Jūrų akademija (įkurta 1947), Meno akademija (įkurta 2010), aukštoji dvasinė seminarija (įkurta 1981), Vakarų Pamario verslo mokykla (įkurta 1993), keliolika kitų aukštųjų mokyklų. Książnica Pomorska (apie 1,5 mln. leidinių), miesto viešoji, Szczecino universiteto, kitų aukštųjų mokyklų bibliotekos. Muziejai, tarp jų – Nacionalinis (jo padaliniai – šiuolaikinio meno galerija, miesto istorijos, jūrų muziejai), pilies, katedros, arkivyskupijos, švietimo, technikos ir ryšių, literatūros, geologijos. Teatrai, tarp jų – dramos, operos, operetės, lėlių. Filharmonija. Daug kultūrinių renginių, tarptautinių festivalių. Botanikos, zoologijos sodai.
Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia Szczecine (priekyje; 15 a., rekonstruota 1683)
2271
Architektūra
Szczecino filharmonijos salė (2014, architektūrinė bendrovė Brozzi Veiga)
19 a. miesto centre suformuota žvaigždės pavidalo aikščių sistema (urbanistas G. E. Haussmannas). Pastatyta gotikinių bažnyčių: Šv. Jokūbo (13–15 a., 16 a. pradžios bokštas, atstatytas 1976; dabar katedra), Šv. Jono Evangelisto (14 a.), Šv. Petro ir Pauliaus (15 a., rekonstruota 1683). Gotikos ir renesanso bruožų pilis (pradėta 14 a. viduryje, perstatyta 18–19 a., su koplyčia, joje – renesansiniai kunigaikščių sarkofagai, 16–17 a.), Senoji (15 a. antra pusė, 17 a. įgavo baroko bruožų) ir Naujoji (1879, architektas K. Kruhlis) rotušė. 15–16 a. gyvenamieji namai, 18 a. miesto vartai ir rūmai. Daug pastatų po II pasaulinio karo atstatyta. 20 a.–21 a. pradžioje pastatyta elektros transformatorinė (1912, architektas G. Vallentinas, renovuota 2013; dabar Šiuolaikinio meno centras), filharmonijos salė (2014, architektūrinė bendrovė Brozzi Veiga).
2271
Istorija
Dabartinio Szczecino teritorijoje žmonės gyveno jau 7–8 a. po Kristaus. 9 a. buvo įtvirtinta amatininkų (puodžių, audėjų, odos ir metalo meistrų), pirklių gyvenvietė. 10 a. pabaigoje prijungtas prie Lenkijos, vėliau priklausė Pamario kunigaikštystei; 12 a. jos svarbiausias miestas. 1237 suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo 13 a. priklausė Hanzai, 13–14 a. – Pamario prekybos centras. 1295–1478 Szczecino kunigaikštystės, 1478–1630 – Vakarų Pamario kunigaikštystės sostinė.
1630–1713 priklausė Švedijai, 1713–1945 Prūsijai (1806–13 miestą valdė Prancūzija). Vokiškas miesto vardas – Stettin (Štètinas). 18 a. – Prūsijos pagrindinis uostas, įsteigta manufaktūrų. 19 a. miestas plėtėsi, tapo svarbiu geležinkelių mazgu, pastatyta laivų statyklų, fabrikų, daugėjo gyventojų. Vėliau dėl Hamburgo uosto konkurencijos Szczecino reikšmė sumažėjo.
Per II pasaulinį karą prie Szczecino veikė apie 100 priverstinio darbo stovyklų, 2 laikinosios koncentracijos stovyklos. 1945 miestą po ilgų kovų (sugriauta 95 % uosto įrenginių) užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1980 vienas streikų centrų, čia pasirašytas vienas iš Lenkijos komunistinės vyriausybės ir streikų komitetų susitarimų.
1945–75 ir nuo 1999 – apskrities centras, 1945–95 – Szczecino vaivadijos, nuo 1999 – Vakarų Pamario vaivadijos centras.
2271
Stettin; Štètinas
Lietuviai
19 a. pabaigoje Szczecine vargonus statyti mokėsi ir dirbo J. Garalevičius. Per II pasaulinį karą čia apsigyveno karo pabėgėlių lietuvių, dalis jų vėliau pasitraukė į Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1958 Szczecino lietuviai dalyvavo Punsko lietuvių veikloje. 1966 įkurtas Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (nuo 1992 – Lenkijos lietuvių draugija) Szczecino skyrius. Szczecino lietuviai prižiūri S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietos memorialą Pszczelniko miške, veda ekskursijas, organizuoja Lituanicos skrydžio atminimo, Lietuvos nepriklausomybės dienos renginius. Dalyvauja Szczecino tautinių ir etnografinių mažumų organizacijų tarybos veikloje, festivaliuose. Lenkijos lietuvių draugijos Szczecino skyrius turi 41 narį (renginiuose dalyvauja apie 100 žmonių; 2012), pirmininkai: P. Matulevičius, L. Januškevičienė, V. Pluškis, J. Želepienis, V. Buvelskis (nuo 1998). Nuo 2006 Szczecine veikia Lietuvos garbės konsulatas (konsulas W. Wierzchośis).
2271