Szeged (Sègedas), miestas Vengrijos pietuose, į pietryčius nuo Budapešto, prie Serbijos ir Rumunijos sienų; Csongrádo medės centras.
Szeged
160 800 gyventojų (2019). Szegedas įsikūręs Dunojaus vidurupio lygumoje, prie Tisos upės, netoli Murešo žiočių. Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Budapeštą, Belgradą (Serbija), Aradą (Rumunija). Oro uostas. Tekstilės, siuvimo, trikotažo, avalynės, popieriaus, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos (gumos), stiklo, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, poligrafijos, maisto (mėsos, vaisių, daržovių, cukraus, pieno), tabako, vyno, spirito pramonė, mašinų, baldų, gamyba, upinių laivų statyba. Turizmas. Prie Szegedo yra karštųjų mineralinių versmių. Szegedo apylinkėse auginama paprikos, javai, vilnamedžiai, gaunama nafta, gamtinės dujos. Universitetas (įkurtas 1872), kitos aukštosios mokyklos, medicinos ir farmacijos, biologinių mokslinių tyrimų centrai. Etnografijos, pilies muziejai. Paveikslų galerija. Skansenas. Nacionalinis teatras. Botanikos sodas. Kasmetiniai muzikos ir teatro, vyno, alaus, ir kiti festivaliai.
Architektūra
Šv. Demetrijaus bokštas (11–13 a.), pilies griuvėsiai (13 a.), Pranciškonų bažnyčia (1503). 18–19 a. pastatyta serbų stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė (1778), neobarokinė rotušė (1799, architektai I. Vedresas, J. Schwörtzas, rekonstruota 1883, architektai Ö. Lechneris, G. Pártosas), vadinamasis Juodasis namas (1857, architektas K. Gersteris), viešbutis Vengrija (1868, architektas J. Hildas, dabar Szegedo akademija), neobarokiniai teatro rūmai (1883, po 1885 gaisro atstatyti 1886, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer), stačiatikių cerkvė (1884, architektai F. Schulekas, G. Guilbrandtas), eklektinis pirčių kompleksas (1896, architektai A. Steinhardtas, A. Langas, rekonstruotas 2004), Kasso viešbutis (1897). 20 a. statiniai: jugendo Reöko (1907, architektas E. Magyaras), Grafo (1913, architektas F. J. Raichlis) rūmai, neoromaninė katedra (1913–30, architektai F. Schulekas, E. Foerkas).
Szegedo katedra (1913–30, architektai F. Schulekas, E. Foerkas)
ELI lazerių tyrimų centras Szegede (2020, architektūrinė bendrovė Artonic)
Istorija
Szegedo apylinkėse gyvenama nuo neolito. Klaudijas Ptolemajas (2 a.) dabartinio Szegedo vietoje mini romėnų miestą Partiscum. Vėliau valdė gepidai, hunai, avarai, slavai. 9 a. užėmė vengrai. 1183 rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas dabartinis vardas (Ciggedin). 13 a. nusiaubtas mongolų. 14 a. valdant Anžu dinastijos karaliams suklestėjo kaip prekybos (daugiausia druska) centras, tapo didžiausiu Pietų Vengrijos miestu. 1498 gavo miesto, 1719 – karališkojo miesto teises. 1543–1686 valdė Osmanai, vėliau, iki 1918, – Habsburgai. 1879 potvynis sugriovė 95 % miesto. Atstatytas 20 a. pirmoje pusėje labai išaugo.
2271