Szombathely (Sòmbathėjus), miestas Vengrijos vakaruose, į pietvakarius nuo Győro, netoli Austrijos sienos; Vaso medės centras. 79 200 gyventojų (2012). Geležinkeliai ir plentai į Budapeštą, Grazą (Austrija). Oro uostas. Tekstilės, avalynės, siuvimo, mezgimo, elektrotechnikos, elektronikos, medienos apdirbimo, popieriaus, poligrafijos, chemijos, maisto pramonė, geležinkelio riedmenų gamyba. Turizmas (karštosios mineralinės versmės; temperatūra iki 39 ºC). Szombathely apylinkėse auginama javai, daržovės, vaismedžiai. Aukštoji pedagoginė mokykla. Astronomijos observatorija. Savarijos (Romos imperijos archeologiniai radiniai) muziejus. Skansenas. Kámono botanikos sodas (apie 3000 spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių). Kasmetinis Savarijos istorijos festivalis.
Architektūra
Išliko romėnų statinių (Izidės šventykla, apie 188 pr. Kr.–3 a.), grindinio (1–4 a.) fragmentų. Šv. Martyno (9 a., 17 a. įgavo baroko bruožų), Šv. Elžbietos (14 a., 17 a. rekonstruota nava) bažnyčios. Pagal architekto M. Hefele’s projektus pastatyta Vyskupo (1783), Eölbei (1796) rūmai, katedra (1791–1814).
Istorija
Nuo 1 a. dabartinio Szombathely vietoje aplink pilį kūrėsi romėnų gyvenvietė Savarija (minima Plinijaus Vyresniojo Gamtos istorijoje). Valdant Trajanui tapo Aukštutinės Panonijos sostine. 6–7 a. priklausė Avarų kaganatui, nuo 7 a. Frankų valstybės grafystės centras, nuo 11 a. priklausė Vengrijos karalystei. 1407 gavo miesto teises. Nuo 18 a. pradžios valdė Habsburgai (vokiškai vadintas Stein am Mangeriu). 1876–1918 Austrijos‑Vengrijos pramonės ir susisiekimo svarbus centras. 1945 per Didžiosios Britanijos aviacijos antskrydį žuvo apie 300 Szombathely gyventojų.
2271