tablà (skr.), muzikos instrumentas – mušamasis membranofonas. Asimetriškas porinis būgnelis, paplitęs Šiaurės ir Centrinėje Indijoje, Pakistane, Afganistane, Nepale, Bangladeše. Vienas pagrindinių hindustaniškosios muzikos sistemos instrumentų.
Mušama pirštais ir plaštakomis. Dešinės rankos būgnelį dajaną sudaro medinis kūgiškas korpusas (apie 26–27 centimetrų aukščio ir 15 centimetrų skersmens) ir ožio odos membrana, derinamas tonika (pagal solo instrumentą arba tampūrą; diapazonas apytikriai nuo as iki e1). Kairės rankos būgnelis bajanas – timpanas (apie 22 centimetrų skersmens ir 25 centimetrų aukščio chromuoto vario ar bronzos, rečiau molio katilas; nederinamas, skamba apytikriai oktava žemiau už dajaną). Mušama ansambliuose ir solo, akompanuojama įvairių stilių klasikinei muzikai, kathako stiliaus šokiui, hinduistų ir musulmonų giesmėms.
Tabla atsirado 18 a. viduryje Šiaurės Indijoje. Nuo 20 a. vidurio tabala naudojama ir populiariojoje, kino filmų muzikoje, džiazo, roko ansambliuose.
1731