Tabokinės atodanga

Tabokinės atodanga

Tabokinės atodanga

į uolienų plyšius įsiskverbusios šaknys

uolienų nuobiros viršutinio skardžio apačioje

suskeldėjusio dolomito sluoksniai

Tabokinės atodangos apatinis skardis

Tabõkinės atódanga, gamtinės ir iš dalies dirbtinės kilmės dolomito atodanga Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Tabokinės kaime, prie sienos su Latvija. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (2000). Tabokinės atodanga susiformavusi banguotos moreninės Mūšos–Nemunėlio lygumos šiauriniame pakraštyje, Nemunėlio kairiajame krante. Atodangos aukštis – iki 11,2 m (kraigo absoliutusis aukštis – 45–46 m), ilgis palei Nemunėlio upę – apie 130 metrų.

Atsidengiančių uolienų vertikalios sienos neištisinės, išsidėsčiusios dviem lygiais. Viršutinio skardžio sienos (susideda iš stambiais gabalais suskeldėjusių, plyšiuotų dolomito sluoksnių) aukštis iki 3–4 metrų. Į uolienų plyšius įsiskverbusios medžių šaknys. Šioje skardžio vietoje būna nuogriuvų. Žemiau leidžiasi gana status nuobirinis šlaitas (daug kur apaugęs krūmais, žolėmis). Apatinė statmena sienelė (iš daug smulkiau sutrūkinėjusių dolomito sluoksnių) žemesnė – iki 1,5–2 m aukščio; per Nemunėlio potvynius ji būna apsemiama. Atodangos papėdė nusėta dolomito gabalais, vietomis šaltiniuota (virš molingų ir mergelingų apatinių sluoksnių prasisunkia požeminis vanduo).

Skardžiuose atsidengia kvartero ir vėlyvojo devono Įstro (iki 4 m storio šviesiai pilko sutrūkinėjusio dolomito, vietomis su molio tarpsluoksniais, pirito ir limonito intarpais, iki 10 cm dydžio kavernomis su kalcito kristalais; pilniausias Įstro svitos uolienų pjūvis) bei Tatulos (apie 7 m storio skirtingų spalvų molingo dolomito ir dolomitmilčių su mergelio, dedolomito tarpsluoksniais) svitų sluoksniai, susiklostę daugiau kaip prieš 360 mln. metų. Įstro svitos dolomite aptikta pilvakojų kriauklelių ir pečiakojų geldelių (Naticopsis sp., Platyschisma uchtensis Keys, Cyrtospirifer tenticulum Vern.) atspaudų.

Apie 1959 viršutinė dalis Tabokinės atodangos dolomito sienos buvo nuardyta ir išvežta į Latviją kalkėms degti, todėl ji tapo nuožulnesnė, šlaituose susikaupė daug nuobirų. Ties aukščiausiu atodangos ruožu buvo nugremžta (iki dolomito klodo kraigo) kvartero uolienų danga. Lietuvos visuomenei ėmus prieštarauti, dolomito eksploatavimas Tabokinės atodangoje buvo sustabdytas.

Atodanga saugoma nuo 1964. Yra Nemunėlio–Apaščios draustinio (įsteigtas 1960) teritorijoje. Už 1,8 km į vakarus nuo Tabokinės atodangos yra Muoriškių atodanga.

Tabokinės atodangą tyrė ir aprašė E. Vodzinskas (1967), Įstro svitą – Jaunutis Bitinas (2013).

3210