Tábor (Tãboras), miestas Čekijos pietvakariuose, į pietus nuo Prahos, Lužnicės (Vltavos intakas) dešiniajame krante.
Tábor
34 300 gyventojų (2020). Per Táborą eina Prahos–České Budějovicų geležinkelis ir plentas; geležinkelis į Brno. Elektrotechnikos, popieriaus, siuvimo, maisto (pieno), alaus pramonė. Turizmas. Husitų muziejus. Teatras. Botanikos sodas.
Architektūra
Išliko gynybinių įtvirtinimų (pilies, miesto sienų, 15–17 a.) liekanų. Šv. Jokūbo (1380, perstatyta 18 a.), vėlyvosios gotikos Kristaus Atsimainymo (1440–1512, 19 a. antros pusės neogotikinis fasadas, architektai J. Mockeris, J. Krejčíkas) bažnyčios, rotušė (15 a. antra pusė, 1878 įgavo neogotikos bruožų, architektas J. Niklasas; dabar Husitų muziejus). Gotikiniai ir renesansiniai miestiečių gyvenamieji namai. Barokinis augustinų vienuolyno su Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia ansamblis (1666, architektas A. Alfieri). Teatro (1887, architektas F. Buldra), banko (1910, architektas T. Petříkas) rūmai, evangelikų bažnyčia (1914, architektai P. Janákas, O. Kuhlmannas).
Istorija
1420 įkurtas husitų (pavadintas biblinio Taboro kalno vardu), buvo jų radikaliosios krypties (taboritai) karinis ir politinis centras. Nuo 15 a. 4 dešimtmečio plėtota prekyba ir amatai. 1436 gavo karališkojo miesto teises. 1452 Táborą užėmė būsimasis karalius Jurgis Podebradietis. 16–17 a. dėl priešinimosi Habsburgų absoliutizmui ir katalikybei patyrė represijų (buvo ribojamos laisvės ir privilegijos), prarado reikšmę.
2271