taburetė (raižytas ir paauksuotas bukas, apie 1740–50, Prancūzija, aksomo apmušalai šių laikų; meistras, manoma, Jeanas-Baptisteʼas I Tilliardʼas, 1686–1766, arba Jeanas-Baptisteʼas II Tilliardʼas, 1723–1798; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
taburètė (pranc. tabouret), kieta arba minkšta kėdė be atkaltės ir ranktūrių. Su įvairios formos pasoste, skersiniais sujungtomis arba sukryžiuotomis 1, 3, 4 kojomis. Būna aukšta (subselijus – senovės romėnų prokonsulo taburetė su stačiakampe, iš odos diržų pinta pasoste, pagalvėle, tiesiais rėmais sujungtomis tekintomis 2 tarpsnių kojomis) arba žema, kieta (senovės graikų taburetė difras) arba minkšta (pufas), suglaudžiama, sukama arba stabili. Daroma iš įvairios medienos, šiuolaikinės – ir iš plastiko, metalo. Puošiama pagal vyraujantį dailės stilių.
subselijus; difras; pufas