tacheometras
tacheomètras (gr. tachys, kilm. tacheos – greitas + metron – matas), geodezijos prietaisas atstumams, horizontaliems ir vertikaliems kampams nustatyti. Būna nomografinis ir elektroninis. Nomografinį tacheometrą sudaro optinis teodolitas su papildomu nomografiniu skrituliu (stiklinėje plokštelėje nubraižyta nomograma); pagal nomogramos kreives galima atskaičiuoti horizontalų atstumą ir aukščių skirtumą. Elektroninio tacheometro pagrindą sudaro elektroninis teodolitas ir tolimatis. Matavimų procesą valdo ir rezultatus kontroliuoja mikroprocesorius, kuriame integruotos darbinės programos. Atstumai nustatomi elektromagnetinių bangų arba lazerinės lokacijos būdu. Matavimų duomenis galima perkelti iš vieno prietaiso į kitą, į kompiuterį, jungti į automatizuotas sistemas.
Į elektroninius tacheometrus gali būti integruotos papildomos programos (pvz., globalinės padėties nustatymo sistema), skenavimo įrenginys su skaitmenine fotokamera. Horizontalių ir vertikalių kampų matavimo elektroninių tacheometrų tikslumas 0,5′′–10′′, atstumo matavimo vidutinė kvadratinė paklaida ms = ±(5 + 2 · 10–6 S) mm; čia S – matuojamasis atstumas. Tacheometras naudojamas tacheometrinei nuotraukai daryti.
Nomografinis tacheometras sukonstruotas 1896 Šveicarijoje.
823