Lehr-Spławiński Tadeusz (Tadeušas Ler Splavnskis) 1891 09 20Krokuva 1965 02 17Krokuva, lenkų kalbininkas, slavistas. Lenkų mokslų akademijos (1928), Lenkijos mokslų akademijos (1952) narys. 1909–15 Jogailos universitete studijavo kalbotyrą, lenkų literatūros istoriją, klasikinę filologiją. 1919–21 dėstė Poznanės, 1922–29 – Lvovo, 1929–62 – Jogailos universitete, 1938–1939 ir 1945–46 šio universiteto rektorius, 1945–62 Slavų filologijos katedros vedėjas; profesorius (1919). 1946–61 Kalbotyros instituto direktorius. 1939–40 nacių kalintas. Tyrinėjo slavų etnogenezę, slavų kalbų istorinę gramatiką, senąją bažnytinę slavų, lenkų, polabų, kitas slavų kalbas. Svarbiausi veikalai: Slavų kirčiavimo studijos (Ze studiów nad akcentem słowiańskim 1917), Apie praslaviškąją metatoniją (O prasłowiańskiej metatonii 1918), Rytų slavų kalbų giminystės santykiai (Stosunki pokrewieństwa języków ruskich 1921), Polabų gramatika (Gramatyka połabska 1929), Apie slavų kilmę ir protėvynę (O pochodzeniu i praojczyźnie Słowian 1946), Lenkų kalba: Kilmė, susidarymas, raida (Język polski: Pochodzenie, powstanie, rozwój 1947), Slavų kalbų grupavimo problema (Problem ugrupowania języków słowiańskich 1955), Polabų drevlianų kalbos etimologinis žodynas (Słownik etymologiczny języka Drzewian połabskich, su K. Polańskiu, 4 sąs., išleistas 1962–76).
1162