Zarafšono slėnis
Tadžkijos gamtà
Reljefas
93 % Tadžikijos teritorijos užima kalnagūbriai. Apie 50 % paviršiaus yra daugiau kaip 3000 m aukščio. Tadžikijos šiaurę užima Pietų Tian Šanio pietvakarinis pakraštys (Kuramos kalnagūbris) ir Mogoltau kalnai. Tarp kalnų įsiterpusi Ferganos slėnio vakarinė dalis. Šiaurės vakaruose ir vidurinėje dalyje iškilęs Gisaro Alajus (jam priklauso Alajaus, Turkestano, Zarafšono, Gisaro kalnagūbrių dalys; iki 5489 m aukščio). Viršūnės alpiškos, yra ledynų. Tarp Turkestano ir Zarafšono kalnagūbrio yra Zarafšono slėnis.
Tadžikijos pietvakarinę dalį užima Bogotogo, Aktau, Karatau, Vachšo kalnagūbriai (1500–3000 m), atskirti plačių Amudarjos intakų slėnių (prie Afganistano sienos). Tadžikijos rytuose – Pamyro kalnų sistema; Mokslų akademijos kalnagūbryje yra Tadžikijos aukščiausia viršūnė – Ismailo Samani kalnas (7495 metrai).
Tadžikijoje trims viršukalnėms suteikti (1964) lietuvių vardai: Čiurlionio, Donelaičio, Lietuvos.
Klimatas
Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C (800 m aukštyje) iki –8 °C (2080 m), –20 °C (3640 m), liepos atitinkamai 27 °C, 22 °C ir 13 °C. Per metus lygumose iškrinta 100–200 mm, kalnų slėniuose ir įdubose – 200–400 mm, Gisaro kalnagūbrio pietiniame šlaite – 1600 mm (daugiausia pavasarį ir vasarą), Rytų Pamyre – apie 80 mm kritulių.
Sniego riba Gisaro Alajuje eina 3800–4400 m, Pamyre 4000–5200 m aukštyje. Daug ledynų (daugiau kaip 1000); didžiausi – Fedčenkos ledynas, Grum‑Gržimailos, Bivačno, Garmo.
Bartango upės slėnis
Vidaus vandenys
Tadžikijoje yra apie 500 upių, ilgesnių kaip 10 kilometrų. Jos priklauso Amudarjos, Syrdarjos, Zarafšono baseinams. Amudarjos baseinas užima apie 80 % Tadžikijos ploto. Upės vandeningos, sraunios, patvinsta pavasarį ir vasaros pradžioje; ilgiausios: Syrdarja, Zarafšonas, Amudarja, Kofarnihonas (Kofirnigonas), Vachšas, Piandžas.
Daugiausia ežerų yra Pamyre: Karakulis (380 km2; didžiausias Tadžikijoje), Sarezas, Zorkulis, Jasikulis, Gisaro kalnagūbryje – Iskanderkulis. Kairakkumo (plotas 513 km2), Norako (106 km2) tvenkiniai.
Iskanderkulio ežeras
Dirvožemiai
Tadžikijos šiaurės vakaruose ir pietvakariuose vyrauja kalciažemiai, Gisaro, Zarafšono kalnagūbrių, Amudarjos upės slėniuose – trąšažemiai, kalnų šlaituose (apie 2000 m aukštyje) – rudžemiai, toliau iki sniegynų – kalkžemiai.
Augalija
Tadžikijoje yra apie 5000 augalų rūšių. Vyrauja žolės ir puskrūmiai. Miškai užima apie 4,5 % Tadžikijos teritorijos. Iki 1000 m aukščio vyrauja dykumos ir pusdykumės; auga kiečiai, druskės, upių salpose – tuopų, žilakrūmių gluosnių, meldų sąžalynai. Kalnuose yra pievų, pievinių ir dykuminių stepių. Jose vyrauja varpinės žolės, daug efemerų ir efemeroidų. Kai kur kalnuose yra kadagynų, kserofitinių retmiškių; auga riešutmedžiai, platanai, erškėčiai. Kai kurių kalnagūbrių šlaituose ir Tadžikijos pietuose auga pistacijos, migdolai, cerciai.
Gyvūnija
Pietvakarinės dalies lygumose yra gazelių džeiranų, kalnų papėdėse – sraigtaragių ožių. Krūmų sąžalynuose gausu Bucharos elnių, nendrinių kačių, šakalų, barsukų, šernų, iš paukščių – fazanų, putpelių, iš roplių – giurzų. Kalnų miškuose ir retmiškiuose gyvena kiaunės, lokiai, barsukai, lūšys, vilkai, iš paukščių – kurapkos, karveliai, iš roplių – agamos. Aukštikalnėse būna alpinių ožių, kilniųjų erelių, palšųjų grifų, ilgauodegių švilpikų ir kitų. Upėse veisiasi upėtakiai, sazanai, karšiai.
Aplinkos apsauga
Tigrų slėnio (įkurtas 1938, saugoma Vachšo žemupys, paukščių žiemojimo vietos), Ramito (1959; saugoma laukiniai vaismedžiai, riešutynai), Daštidžumo (1983) rezervatai. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Tadžikijos nacionalinis parkas (2013).
2271
Tadžikijos konstitucinė santvarka
Tadžikijos partijos ir profsąjungos
Tadžikijos ginkluotosios pajėgos