Tadžkijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Tadžikija – agrarinė pramoninė, ekonomiškai silpna valstybė.
Pilietinis karas (1992–1997) padarė didelę žalą ir taip silpnai Tadžikijos ekonomikai. Pramonė ir žemės ūkis patyrė didžiulį nuosmukį. 1993 Tadžikijos BVP sumažėjo 16 %, 1994 – 24 %, 1995 – 12 %, 1996 – 17 %. Nuo 1997 BVP pradėjo augti. Azijos plėtros banko duomenimis, 2008 Tadžikijos BVP išaugo 7,6 %, 2009 – 4 %. 2011 BVP sudarė 6,42 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 16,22 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 842 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 2100 JAV dolerių). 2011 užsienio skola siekė 2,589 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Tadžikijos BVP sudarė 8,746 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 41,81 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 897 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 4288 JAV dolerius). Infliacija 3,7 % (2023 11).
https://s.vle.lt/diagramos/199.html
Pramonė
Kasama sidabro (Didžiojo Konimansuro telkinys – vienas didžiausių pasaulyje), aukso, urano, geležies, alavo rūdos, gyvsidabris, boksitai, akmens anglys, gaunama nafta, gamtinės dujos, laužiamas marmuras. Tadžikijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2009 pagaminta 15,95 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 98,1 % elektros energijos gamina hidroelektrinės; didžiausios: Norako hidroelektrinė (galia 3000 megavatų), Sangtudo hidroelektrinė (galia 670 megavatų) prie Vachšo upės, Kairakumo hidroelektrinė prie Syrdarjos, Dušanbės ir Javano šiluminės elektrinės. Spalvotoji metalurgija (Tursunzodos aliuminio gamykla), mašinų (prietaisų elektrinėms, žemės ūkio mašinų, tekstilės pramonei), chemijos (plastikų, trąšų), statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (medvilnės, šilko), maisto (aliejaus, vaisių konservų) pramonė, kilimų audimas. Pramonės didžiausias centras – Dušanbė. Tadžikijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
vynmedžių plantacija
Žemės ūkio naudmenos užima 28 % Tadžikijos teritorijos, iš jų 21 % – ariamoji žemė, 3 % – sodai ir vynuogynai. 70 % žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinama. Svarbiausi pramoninės reikšmės augalai – kviečiai ir vilnamedžiai. Vilnamedžiai auginami daugiausia Tadžikijos šiaurėje ir pietvakariuose (Kofarnihono, Vachšo upių slėniuose užauginama apie 60 % Tadžikijos medvilnės, Ferganos slėnyje – apie 30 %), javai (daugiausia kviečiai ir miežiai) auginami Chatlono vilajeto pietinėje lygumoje, Zarafšono kalnagūbrio slėnyje, ryžiai – Tadžikijos šiaurėje, pietvakariuose ir Zarafšono slėnyje, bulvės – priekalnėse ir kalnų rajonuose, daržovės ir arbūzai – beveik visoje Tadžikijoje. Sodų ir vynuogynų daugiausia šiaurėje ir pietvakariuose. Auginama įvairūs citrinmedžiai, vynmedžiai, abrikosai, obelys, vyšnios, granatmedžiai, skiautėtalapiai figmedžiai.
Tadžikijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, arkliai, jakai (daugiausia Pamyro rytuose), naminiai paukščiai, šilkverpiai. Tadžikijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. 2009 Tadžikijoje sugauta 402 tonos žuvų.
3
4
5
Turizmas
Dušanbė
Turizmas dėl 1992–1997 pilietinio karo menkai išplėtotas. Daugiausia lankoma Chudžando (šeicho Muslihiddino mauzoliejus), Istaravšano (šacho Hazrati istorinis architektūrinis kompleksas) istoriniai miestai, Dušanbė, Gisaro Alajaus, Pamyro kalnai.
Transportas
plentas per Pamyro kalnus
Susisiekimui svarbiausias yra automobilių transportas. 2002 buvo apie 30 000 kilometrų automobilių kelių. Svarbiausi – Dušanbės–Chudžando (2006 nutiestas tunelis per Gisaro kalnagūbrį), Denovo (Uzbekija)–Dušanbės–Sary‑Tašo–Ošo (Kirgizija), Dušanbės–Chorugo–Sary‑Tašo (Kirgizija) keliai. 2008 buvo 680 kilometrų geležinkelių. Svarbiausi geležinkeliai jungia Dušanbę su Kurgonteppa, Denovu (Uzbekija). Laivuojama Vachšo upė (200 kilometrų). Dušanbės tarptautinis oro uostas. 2010 buvo 549 kilometrai dujotiekų, 38 kilometrai naftotiekių. Per Tadžikiją eina dujotiekis iš Uzbekijos į Afganistaną.
Bankai
Tadžikijos centrinis bankas – Tadžikijos nacionalinis bankas (Bonki millii Todžikiston, įkurtas 1991, būstinė Dušanbėje). 2012 pabaigoje veikė 16 komercinių bankų (iš jų – 1 valstybinis, 6 užsienio). Tadžikijos piniginis vienetas – somonis, lygus 100 diramų, įvestas 2000 vietoj Tadžikijos rublio.
Užsienio prekyba
Tadžikijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2019)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2011 eksportuota prekių už 1,7 mlrd. JAV dolerių (daugiausia medvilnės pluošto, elektros energijos, aliuminio, aliejaus, tekstilės gaminių), importuota už 3,5 mlrd. JAV dolerių (daugiausia naftos produktų, aliuminio oksido, mašinų ir įrenginių, maisto produktų).
2022 daugiausia eksportuota brangakmenių ir metalų, rūdų, medvilnės pluošto, aliuminio ir jo gaminių (daugiausia į Kiniją, Turkiją, Rusiją, Iraną), daugiausia importuota naftos produktų, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių, grūdų, elektronikos (daugiausia iš Rusijos, Kazachijos, Kinijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Tadžikiją prekių už 178,3 mln. litų, importavo iš Tadžikijos – už 0,6 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Tadžikijos prekybos apyvarta sudarė 68 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Tadžikiją prekių už 63 mln. eurų (74 % eksporto sudarė transporto priemonės ir jų dalys), importavo iš Tadžikijos prekių už 5 mln. eurų (89 % importo sudarė varis ir jo dirbiniai).
Tadžikijos BVP struktūra (2011)
2271
-Tadžikijos pramonė; -Tadžikijos žemės ūkis; -turizmas Tadžikijoje; -Tadžikijos transportas; -Tadžikijos bankai; -Tadžikijos užsienio prekyba; -Tadžikijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Tadžikijos konstitucinė santvarka
Tadžikijos partijos ir profsąjungos
Tadžikijos ginkluotosios pajėgos