Taha Hussein

Taha Hussein (Tāhā Ḥussein, Tahà Chusenas) 1889 11 14Izbet el Kilo (al Minjos muchafaza) 1973 10 28Kairas, Egipto rašytojas, literatūrologas, istorikas. Dr. (1914). Vaikystėje apako. Baigė Al Azharo universitetą Kaire, nuo 1919 jo profesorius. 1943–46 Aleksandrijos universiteto rektorius, 1950–52 Egipto švietimo ministras. Kairo arabų kalbos akademijos prezidentas (1965). Sukūrė apysakų (Dienos 2 d. 1929–39, joje gausu biografijos elementų, Kūrėjas 1935, gvildenama rašytojo ir visuomenės santykis, Purplelio šauksmas, būdinga realistinis vaizdavimas, nagrinėjama dorovės temos, Šecherazados sapnai 1943, ryšku alegorija, Nelaimių medis 1944, pasakojama apie šeimos 3 kartų likimus), apsakymų (rinkiniai Žemės kankiniai 1948, būdinga socialiniai motyvai, Žuvusi meilė 1938). Parašė aforizmų (rinkinys Dygliuotas rojus 1945), Memuarus (1967), literatūrologijos (Ikiislamiškoji arabų poezija 1926, Šeštadieninės diskusijos t. 1–2 išleisti 1925–26, skirti vidurinių amžių arabų literatūrai, t. 3 išleistas 1953, apie naujųjų laikų literatūrą, Pokalbiai apie poeziją ir prozą 1936, Iš mūsų naujosios literatūros 1958), ankstyvosios islamo istorijos (Gyvybės laukuose 3 t. 1933–43, Osmanas 1947, Ali ir jo sūnūs 1953) veikalų.