Kemal Tahır (Tachiras Kemãlis) 1910 04 15Stambulas 1972 04 22Stambulas, turkų rašytojas. Dirbo įvairiuose laikraščiuose, advokato sekretoriumi, Zonguldako angliakasybos kanceliarijos tarnautoju. 1938 su Nazımu Hikmetu už karinio sukilimo kurstymą buvo nuteistas 15 metų. Kalėjo Turkijos įvairiuose kalėjimuose. Po amnestijos 1950 su A. Nesinu įsteigė Düşün leidyklą, kuriai vadovavo iki uždarymo 1960. Novelių rinkinyje Ežero žmonės (Göl İnsanları 1955), romanuose Pavergto miesto žmonės (Esir Şehrin İnsanları 1956), Jedičinaro lyguma (Yediçınar Yaylası 1958), Pavergto miesto kalinys (Esir Şehrin Mahpusu 1961), Kryžkelė (Yol Ayrımı 1963 21971), Pavargęs kariautojas (Yorgun Savaşçı 1965), Valstybės motina (Devlet Ana 1967), Vilko įstatymas (Kurt Kanunu 1969), Didelis turtas (Büyük Mal 1970) T. Kemalis daug vietos skyrė kaimiečių ir miestiečių santykiams, aprašė žmones, su kuriais susipažino kalėjimuose, Kemalio revoliucijos (1919–23) įtaką žmonių likimams, charakteriams. Istoriją vertino kaip šiandienos pamoką. Romanų veikėjai ir įvykiai yra iš realaus gyvenimo. Kalba artima šnekamajai (T. Kemalis užsirašinėjo kalinių pašnekesius, jų vartojamus žodžius ir posakius). Kūryba artima 19 amžiaus Europos klasikinei prozai. 1968 publikuota knyga Kalinio laiškai Kemaliui Tahırui (Kemal Tahır’e Mahpusaneden Mektuplar, išspausdinti Nazımu Hikmeto laiškai), po T. Kemalio mirties išleistas kalėjime rašytas romanas Garbingieji (Namuscular 1974) ir kalėjimo užrašai Kameros vadas (Damaǧası 1977).
515