Tahiti (Tahtis, Tatis), sala Ramiojo vandenyno pietuose, viena Draugijos salų (Priešvėjinių); priklauso Prancūzijos Polinezijai (Prancūzijos valda). Plotas 1042 km2; didžiausia Prancūzijos Polinezijos sala. Apie 61 800 gyventojų (2017).
Sala vulkaninės kilmės, susidariusi daugiausia iš bazalto. Susideda iš 2 dalių (vulkaninių kalnų masyvų): Didžiojo Tahiti (šiaurės vakaruose) ir Mažojo Tahiti (pietryčiuose; Taiarapu pusiasalis); jas jungia Taravao sąsmauka (plotis apie 2 km). Pakrantėse koralų rifai. Paviršiaus didžiausias aukštis – 2241 m (kitais duomenimis, 2237 m; užgesęs Orohenos ugnikalnis). Klimatas tropinis jūrinis. Per metus iškrinta nuo 1800 mm (šiaurėje) iki 2500 mm (pietuose) kritulių. Vidutinė metinė oro temperatūra 24–29 °C. Daug trumpų upių. Auga drėgnieji atogrąžų miškai. Auginama kokosai, bananai, cukranendrės, kavamedžiai, vanilės. Žvejyba. Renkami perlai. Turizmas (apie 200 000 turistų per metus). Svarbiausias miestas – Papeete (Prancūzijos Polinezijos administracinis centras). 1606 pro Tahiti praplaukė P. F. de Queiroso ekspedicija. 1767 Tahiti išsilaipino pirmieji europiečiai – anglų keliautojo Samuelio Walliso vadovaujama ekspedicija.
Tahiti kraštovaizdis
Orohenos ugnikalnis
-Orohenos ugnikalnis; -Orohena; -Mont Orohena