Taibėjus

Taibjus (Taibei, Taipei), Taivano administracinis centras.

Taibėjus

Plotas 272 km². 2,65 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 8,78 mln. gyventojų).

Taibėjus įsikūręs Taivano salos šiaurėje, kalnų slėnyje, prie Tamšui upės. Suskirstytas į 12 rajonų. Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Gaosiongą, Taitungą. Taivano‑Taojuano tarptautinis oro uostas. Metropolitenas (6 linijos, per metus pervežta 789,59 mln. keleivių, 2019).

Taibėjus – tarptautinės prekybos ir finansų paslaugų (vertybinių popierių birža, Taivano ir užsienio bankų atstovybės, draudimo bendrovės) centras. Metalurgija, laivų, jachtų statyba, transporto priemonių ir įrangos, elektronikos ir elektrotechnikos (kompiuterių, skaitmeninių televizorių ir vaizdo kamerų, mobiliųjų telefonų), medienos apdirbimo, poligrafijos, farmacijos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas.

Mokslo ir istorijos akademijos. Nacionaliniai Čengči (įkurtas 1927), Taivano (1928), Taivano pedagogikos (1946), Taibėjaus (1949), Taivano mokslo ir technologijų (1974), Taibėjaus technologijų, medicinos, pedagogikos, menų universitetai, kitos aukštosios mokyklos. Tarptautinis medicinos mokslų tyrimo centras (Nacionalinė Taivano universitetinė ligoninė). Nacionalinis teatras. Filharmonija. Nacionaliniai koncertų rūmai. Nacionalinis Taivano (įkurtas 1908), Taibėjaus dailės (1983), aborigenų istorijos ir kultūros (1994), senovės kinų meno muziejai. Čiang Kaišeko ir Sun Jatseno memorialai. Dangoraižis Taipei 101 (vienas aukščiausių pasaulyje). Šventyklos. Jangmingšano ir kiti parkai. Zoologijos ir botanikos sodai. Žibintų ir kiti festivaliai.

Architektūra

Čiang Kaišeko memorialinė halė Taibėjuje (1980, architektas Jang Čo‑čengas)

Išliko Drakono Kalno (1738, rekonstruota 1950), Konfucijaus (1879, perstatyta 1930) šventyklos. Taibėjus suplanuotas pagal Kinijos miestų pavyzdį; 19 a. vietoj nugriautų miesto sienų suformuotos plačios gatvės. Miesto centre – Prezidento rūmai (buvę Taivano generalgubernatoriaus rūmai; 1919, architektas U. Nagano), Laisvės aikštės kompleksas su Čiang Kaišeko memorialine hale (1980), Nacionaliniais koncertų, Nacionaliniais teatro (abeji 1987, visų architektas Jang Čo‑čengas) rūmais. Nacionalinis rūmų muziejus (1965), Didysis viešbutis (1973, architektas Jang Čo‑čengas), Dailės muziejus (1983, architektas Kao Er‑Panas), dangoraižiai – Taipei 101 (buvęs Taibėjaus Pasaulio finansų centras; 2003, architektūrinė bendrovė C. Y. Lee & Partners, inžinerinė bendrovė Thornton Tomasetti), President International (2005, architektas K. Tange). Prie Taibėjaus – Pančiao juan sodas (1854, meistras Lin Kuohua).

Istorija

Taibėjus pradėjo kurtis 1709. Priklausė Fudziano provincijai. 19 a. viduryje tapo svarbiausia Taivano salos šiaurinės dalies gyvenviete. Nuo 1886 Taivano provincijos administracinis centras. Nuo 1895 valdomas Japonijos, tapo kolonijinės valdžios būstine. 1945 grąžintas Kinijai. Nuo 1949 12 07 Taivano administracinis centras. 6–8 dešimtmetyje labai išsiplėtė: 1967 turėjo 1,5 mln., 1977 – 2,1 mln. gyventojų.

2271