táikinimo ir tyrmo komsijos, valstybių susitarimu pariteto pagrindu sudaromos nuolatinės arba ad hoc (lotynų kalba šiam tikslui) institucijos dažniausiai nesudėtingiems tarptautiniams ginčams spręsti. Gali būti numatytos tarptautinėse sutartyse. Jas dažniausiai sudaro ginčo ir nešališkų šalių atstovai, t. p. gali būti politinis, ekspertinis atstovavimas. Tyrimo komisija dažniausiai nustato tarptautinio ginčo atsiradimo faktines aplinkybes, taikinimo komisija tiria ginčą ir teikia jo sureguliavimo sąlygas. Abiejų komisijų veikla panaši, todėl kai kurie tarptautiniai susitarimai numato sudaryti komisijas, kurios atliktų ir tyrimo, ir taikinimo funkcijas (pvz., 1948 Bogotos paktas). Taikinimo ir tyrimo komisijos posėdžiai uždari, išvados priimamos balsų dauguma. Pasiūlymas dėl ginčo sureguliavimo šalims neprivalomas. Taikinimo ir tyrimo komisijos taikomos procedūros dažniausiai yra lanksčios, konfidencialios. Tyrimas ir taikymas dažniausiai tampa pirmąja ginčo stadija iki pradedant ginčą spręsti arbitraže ar teisme.
Taikinimo ir tyrimo komisijos nuostatai suformuluoti 1899 ir 1907 Hagos konvencijose (Lietuva ratifikavo 2004), išplėsti – Tautų Sąjungos 1928 Bendrajame akte dėl tarptautinių ginčų sprendimo (1949 Jungtinės Tautos patvirtino naują redakciją), kitose dvišalėse ir daugiašalėse (pvz., 1972 Konvencija dėl tarptautinės atsakomybės už kosminių aparatų padarytą žalą) sutartyse.
73