taikinio teorija
táikinio teòrija teigia, kad ląstelėse esąs tam tikras jonizuojančiajai spinduliuotei jautrus tūris – taikinys, kurį pažeidus ląstelė žūva arba gali įvykti kai kurių genų mutacijos. Viena pirmųjų teorijų, mėginančių paaiškinti jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį poveikį. Taikinio teoriją 20 a. 3–4 dešimtmetyje pasiūlė N. Timofejevas‑Resovskis (Rusija), M. Delbrückas (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir K. Zimmeris (Vokietija), ją 1946 galutinai suformulavo D. Lea (Didžioji Britanija).
2271