táikomoji ekonòmika, ekonomikos mokslų sritis, taikanti ekonomikos teorijas ir principus realioms ekonominėms situacijoms tirti ir galimiems rezultatams numatyti. Taikydama ekonometrinius ir kitus modelius atskleidžia tikrąjį namų ūkių, bendrovių ar visos šalies ekonomikos padėtį, parodo būdus esamai ekonomikos padėčiai gerinti, teikia informaciją, kaip išvengti negatyvių situacijų pasikartojimo arba bent sumažinti jų poveikį. Apie politinės ekonomijos bendrųjų principų taikymą rašė J.‑B. Say (Politinės ekonomijos traktatas / Traité d’économie politique 1803) ir J. S. Millis (Politinės ekonomijos principai / Principles of Political Economy 2 tomai 1848). Manoma, pirmasis taikomosios ekonomikos terminą pavartojo anglų ekonomistas J. N. Keynesas (1852–1949) veikale Politinės ekonomijos dalykas ir metodas (The Scope and Method of Political Economy 1891), jis ekonomiką skirstė į pozityviąją ekonomiką (tyrimai apie tai, kas yra ekonomika ir kaip ji veikia), normatyviąją ekonomiką (kaip turėtų būti) ir ekonomikos meną (taikomoji ekonomika). Taikomosios ekonomikos problemas nagrinėja žurnalai Applied Economics (Jungtinės Amerikos Valstijos, eina nuo 1969), Applied Economic Perspectives and Policy (Didžioji Britanija, nuo 1979), Journal of Applied Economics (Argentina, nuo 1998), American Economic Journal: Applied Economics (Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo 2009).
LIETUVOJE nuo 2007 Vytauto Didžiojo universitetas leidžia žurnalą Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai.
2687