táikomoji fotogrãfija, vizualinės komunikacijos rūšis; informacijos perteikimas nuotraukomis remiantis semantiniu arba psicholognių prasmių kontekstu. Atlieka 2 pagrindines funkcijas: vartojimo ir gamybos skatinimo bei duomenų kaupimo ir sklaidos. Naudojama reklamoje (reklaminė fotografija), žiniasklaidoje (reportažinė fotografija) ir grafinės komunikacijos (dizaino) sistemoje. Dažniausiai komponuojama su tekstu. Fotografija iliustruoja, papildo, interpretuoja tekstą atlikdama pagalbinę funkciją (suteikia informaciją vartotojui) arba būna informacijos svarbiausias šaltinis (tuomet tekstas atlieka pagalbinę informacinę funkciją). Taikomoji fotografija priklauso nuo esamojo laikotarpio socialinės terpės.
Reklaminė fotografija skirta skatinti prekių arba paslaugų vartojimą, atkreipia dėmesį į prekės arba paslaugos konkurencines savybes (kainą, naujumą, išskirtinumą), vartojimo ypatumus (paskirtį, konstrukciją, ergonomiką), dizainą (estetines savybes, funkcionalumą, konstrukciją). Taikomoji fotografija naudojama lauko reklamoje (ant automobilių, plakatuose, reklaminiuose skyduose ir stenduose), spaudoje (periodiniuose leidiniuose, lankstinukuose, skrajutėse), internete. Žiniasklaidoje (periodiniuose leidiniuose, interneto straipsniuose) naudojamos reportažinės fotografijos tikslas – vaizdais perteikti kiek galima tikslesnę informaciją apie įvykį, iliustruoti faktus. Fotoreportažas turi atspindėti įvykio vietą, dalyvius, vyksmo eigą ir esmę (tikslus, uždavinius). Dizaino sistemoje taikomoji fotografija funkcionuoja kaip unikalus su piešiniu derinamas grafinės kompozicijos elementas, jam būdinga dokumentinės (prasminės ir vizualinės) ir estetinės savybės. Dar taikomoji fotografija naudojama grožinei literatūrai iliustruoti, kaip firminio stiliaus dokumentinis elementas, viešųjų erdvių apipavidalinimo dekoratyvus elementas, propagandos ideologinis akcentas.
Taikomoji fotografija, kaip vizualinės kalbos sistema, naudoja specifinius minties arba idėjos raiškos metodus. Skiriami 3 pagrindiniai metodai. Tiesioginis remiasi išorine duomenų fiksacija, atskleidžia objekto išorines (materialias) savybes. Netiesioginis, arba asociatyvus, metodas grindžiamas fotografijos emociniu poveikiu formuojant įvaizdžio, elgsenos, stiliaus stereotipus; žiūrovas psichologiškai susitapatina su nuotraukoje naudojamu įvaizdžiu, perima jo savybes, stilių. Metaforinis metodas remiasi prasmės perkėlimu, t. y. konkretaus objekto arba reiškinio vaizdas gali būti pakeistas kitu objektu, su kurio savybėmis jis yra tapatinamas dėl funkcijos, išvaizdos, lingvistinių sąsajų arba kitų prasminių asociacijų. Taikomoji fotografija išpopuliarėjo 20 amžiuje.
1087