táikomoji sociològija, sociologijos teorijų ir metodų bei vadinamosios sociologinės vaizduotės praktinis taikymas. Dažniausiai apima sociologinių žinių ir įgūdžių taikymą kasdieniame gyvenime, kai taikomosios sociologijos tyrimo problemą ar poreikį apibrėžia konkretus užsakovas ar klientas. Sociologai praktikai rengia ir vykdo sociologinių problemų tyrimo projektus, konsultuoja valstybines, nevyriausybines, privačias organizacijas žmogiškųjų išteklių plėtros, organizacijų kultūros, įvairių socialinių ir mažumų grupių komunikacijos ir interesų derinimo, kitais klausimais, analizuoja ir vertina socialinės politikos, socialinių programų kūrimo ir įgyvendinimo prielaidas, procesus ir rezultatus. Taikomoji sociologija siejama su vadinamąja klinikine sociologija – sociologijos principų taikymu sprendžiant sveikatos apsaugai aktualius klausimus (pavyzdžiui, bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros, slaugos specialistais, psichologais, psichiatrais kuriant ir įgyvendinant prevencines, psichikos sveikatos, sergančiųjų priklausomybės ligomis socialinės reabilitacijos programas), taip pat su viešąja sociologija – sociologų aktyviu įsitraukimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir siekiant teigiamų socialinių permainų. Leidžiami taikomosios sociologijos žurnalai: The Journal of Applied Social Science (nuo 2007), International Journal of Applied Sociology (nuo 2011), Advances in Applied Sociology (nuo 2011, visi Jungtinėse Amerikos Valstijose).
Taikomosios sociologijos pradininku laikomas prancūzų filosofas A. Comte’as. Jis teigė, kad socialinės problemos gali būti išsprendžiamos tik suvokus visuomenės veikimo pagrindinius principus, o tam būtina taikyti mokslinius metodus. Sociologiją A. Comte’as traktavo kaip mokslą, galintį reformuoti visuomenę.
2512