Taikõs partnerỹstė, Partnerỹstė taikõs lãbui (Partnership for Peace), NATO ir Euroatlantinės partnerystės tarybos šalių partnerių dvišalio bendradarbiavimo programa.
Suteikia galimybę NATO nepriklausančioms valstybėms plėtoti su ja įvairių sričių bendradarbiavimą. Veikia nuo 1994. Tikslas – didinti stabilumą, mažinti grėsmę taikai, kurti NATO ir pavienių šalių partnerių glaudžius saugumo ryšius. Programos pagrindinis principas – partnerystė, pritaikyta konkretiems poreikiams ir įgyvendinama kiekvienos dalyvaujančios valstybės pasirinktu lygiu ir spartumu.
Šalys prisiima politinius įsipareigojimus išsaugoti demokratinę visuomenę, išlaikyti tarptautinės teisės principus, vykdyti įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Chartiją (1945), nekelti grėsmės ir nenaudoti jėgos prieš kitas valstybes, demokratiškai kontroliuoti ginkluotąsias pajėgas, plėtoti pajėgumus bendriems su NATO veiksmams taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos operacijose bei kita. Šalys partnerės gali dalyvauti daugiau kaip 24 bendradarbiavimo srityse (pvz., parama ginkluotųjų pajėgų demokratinei kontrolei, kova su terorizmu, civilinių ekstremalių situacijų planavimas, gynybos politika, civiliniai ir kariniai santykiai, karinės pratybos, reagavimo į nepaprastąją padėtį ir stichines nelaimes mokymai), rinktis iš daugiau kaip 1400 veiklos formų, įskaitant ekspertų grupių vizitus, seminarus, kursus ir pratybas.
Kiekvienai šaliai sudaroma individuali partnerystės programa. 1994 prie Taikos partnerystės prisijungė Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Čekija, Estija, Kazachija, Kirgizija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Moldavija, Rumunija, Rusija, Sakartvelas, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekija, Vengrija, 1995 – Austrija, Baltarusija, Makedonija, Malta (iki 1996 ir nuo 2008), 1996 – Šveicarija, 1999 – Airija, 2000 – Kroatija, 2002 – Tadžikija, 2006 – Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Serbija. Į NATO įstojusios šalys programos veikloje nedalyvauja (Lietuva – nuo 2004).