taikõs sutarts ,tarptautinė sutartis, kuria valstybės susitaria dėl karo būklės panaikinimo ir taikos sudarymo. Tikslas ir funkcija – sutaikyti buvusius priešus, spręsti kylančius ginčus kompromisu arba reikalavimo atsisakymu ir įvesti naują tvarką, garantuojančią stabilumą, saugumą ir ramybę, suteikti amnestiją valstybių piliečiams, dalyvavusiems karo veiksmuose, padariusiems nusikaltimus ar pažeidimus, taip pat atkurti gerus kaimyniškus santykius ir draugystę. Skiriasi nuo paliaubų ar ugnies nutraukimo sutarčių, kurios tik sustabdo faktinius kovos veiksmus, bet karo būklės nepanaikina. Taikos sutartis buvo ypač būdinga tam istoriniam laikotarpiui, kada karas buvo įprastas tarptautinės teisės institutas. Karą pralaimėjusioms valstybėms taikos sutartimis dažniausiai buvo skiriamos reparacijos, derinama kolonijų, kitų teritorijų perdavimas. Pavyzdžiui, 1871 Frankfurto sutartimi (Frankfurto taika) Prancūzija perdavė Vokietijai Elzasą‑Lotaringiją, 1919 Versalio sutartimi (Versalio taika) įtvirtintas pasaulio perdalijimas Antantės šalių naudai, bet Rusija, kaip SSRS teisių tęsėja, ir Japonija vis dar nėra sudariusios taikos sutarties, nors šių valstybių karo veiksmai baigėsi 1945.
73