taikõs tárpininkas, Rusijos imperijos pareigūnas, turėjęs vietoje įgyvendinti 1861 valstiečių reformą. Kandidatus į taikos tarpininkus iš vietos bajorų parinkdavo apskrities bajorų vadovas, gubernatoriaus teikimu tvirtindavo Senatas. Apskrityje dažniausiai būdavo 4–7 taikos tarpininkai. Jie sudarinėjo nuostatinius raštus, rūpinosi jų vykdymu, steigė seniūnijas ir valsčiaus valdybas, tvirtino viršaičius, valsčių raštininkus, kaimo seniūnus, tarpininkavo sprendžiant ginčus. Rusijos imperijos centrinėse gubernijose pareigybė panaikinta 1874, vakarinėse gubernijose ir Užkaukazėje – vėliau.
Taikos tarpininkas Lietuvoje
Lietuvoje taikos tarpininkai veikė 1861–1903 (1861 Kauno gubernijos 7 apskrityse buvo 44 taikos tarpininkai). Prasidėjus 1863–64 sukilimui taikos tarpininkais imta skirti rusų valdininkus ir atsargos karininkus. 1903 04 taikos tarpininkus pakeitė zemskiniai viršininkai.