taikõs tesmas, kai kurių šalių žemiausioji teismo instancija. Supaprastinta tvarka nagrinėja nesudėtingas civilines ir komercines (pvz., Belgijoje – su ieškinio verte iki 1860 eurų), administracines (pvz., Rusijoje – dėl viešosios tvarkos pažeidimų), baudžiamąsias (pvz., Liuksemburge priima sprendimus dėl nusižengimų ar įstatymų pažeidimų, už kuriuos baudžiama 25–250 eurų bauda) ir kai kurias kitas bylas (pvz., Liuksemburge – darbo užmokesčio, pensijų ir rentų arešto, areštuotų sumų paskirstymo), rengia nagrinėti sunkesnių nusikaltimų bylas. Bylą nagrinėja vienas taikos teisėjas, šalys dalyvauja pačios ar jų atstovai. Į taikos teismą galima kreiptis tiesiogiai (pvz., Italijoje) ar per antstolį (pvz., Liuksemburge). Taikos teismo sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka.
Pirmieji taikos teismai sudaryti 14 a. Anglijoje, 17 a. paplito Šiaurės Amerikoje. 18 a. atsirado Prancūzijoje (1959 panaikinti), 18 a. pabaigoje – Australijoje, Vokietijoje (1879 panaikinti), 19 a. antroje pusėje – Rusijoje (1889 panaikinti, atkurti 1992).
LIETUVOJE taikos teismai veikė 1919–33. Sprendė civilines bylas, kurių ieškinys buvo iki 500 litų, ir baudžiamąsias bylas, kai buvo baudžiama tik paprastu kalėjimu. Bylas sprendė teisingumo ministro skiriamas taikos teisėjas.