taikus sambūvis

taikùs sámbūvis, SSRS plėtota politinė doktrina, teigianti skirtingos sociopolitinės sanklodos ir ideologinės orientacijos šalių taikų sugyvenimą. Taikaus sambūvio idėja gyvavo nuo seno. Priešiškos kaimyninės šalys dažnai būdavo priverstos bent kurį laiką nekariauti, jei stokojo jėgų visiškai pergalei pasiekti. Kitokie ir daug gilesni tarptautiniai prieštaravimai kilo 1917, kai Rusijoje bolševikai paėmė valdžią. Jie visiškai atmetė kitų (kapitalistinių) šalių vidaus gyvenimo ir tarpusavio santykių principus, tikėjo, kad kapitalizmas yra atgyvenęs, o jų kuriama nauja santvarka komunizmas nugalės visame pasaulyje ir tarptautiniai santykiai nustos būti ne tik priešiški, bet ir tarpvalstybiniai. Iki tol, V. Lenino požiūriu, Rusijos taikus sambūvis su kitu pasauliu yra laikinas. Panašiai galvojo ir į valdžią atėjęs J. Stalinas. Jis dar teigė, kad imperializmas visada norės sunaikinti komunizmą. SSRS vadovybei tarptautinių santykių principus teko keisti 20 a. viduryje, nes pasidarė akivaizdu, kad kapitalistinių šalių blokas nebyra, bet stiprėja, o sukūrus branduolinį ginklą didelis karas tapo beprasmis. 20 a. antroje pusėje SSRS pozicija svyravo tarp ortodoksinės laikysenos (komunistinės orientacijos šalys privalo politiškai kovoti su kapitalistinėmis) ir tinkamos taikaus sambūvio formos paieškų. SSRS mėginimai sukurti taikos zoną bent komunistinių šalių bloke ir Trečiajame pasaulyje nepavyko: Kinijos komunistų partija apkaltino SSKP lenininių principų išdavyste, nes ji kovą dėl komunizmo pergalės esą pakeitė kova dėl taikos, kilo nesutarimų ir Trečiajame pasaulyje (pvz., paaštrėjo Indijos–Pakistano konfliktas). Santykiuose su Vakarais SSRS nerado sprendimo, kaip neatsisakyti ideologinių tikslų ir kartu laikytis kapitalistiniame (neteisingame) pasaulyje tarptautine teise paremto taikaus sambūvio. Kartu šios doktrinos pagrindu pavyko sureguliuoti daugelį daugiašalių ir dvišalių konfliktų po Antrojo pasaulinio karo, su ja sietina ir Vokietijos Federacinės Respublikos Rytų politika, Helsinkio pasitarimas, Azijos ir Afrikos šalių penki taikaus sambūvio principai. Komunizmo ideologija pagrįstų veiksmingų taikaus sambūvio principų paieškos nutrauktos tik 20 a. pabaigoje pasibaigus Šaltajam karui ir suirus SSRS.