Tailándo architektūrà ir dail
Liaudies architektūra ir dailė
Taikomojoje dailėje senos sidabro kalstymo, audimo, pynimo, medžio drožybos, lako tapybos tradicijos. Įvairūs dirbiniai daromi iš buivolo odos. Tradiciniai būstai nuo seno statomi iš bambuko ant polių, dažniausiai būna su veranda, stogas dengiamas nendrių ar palmių lapais. Mediniams gyvenamiesiems namams būdingi plastiškų siluetų drožyba puošti smailėjantys pakopiniai stogai.
Seniausieji laikai
Tailando meno plėtotei įtakos turėjo khmerų, Indijos, Šri Lankos, Birmos architektūra ir dailė. Tailando dabartinėje teritorijoje rasta bronzos amžiaus keramikos, metalo dirbinių, t. p. gyvenvietės liekanų Ban Čiange (Udon Thani provincija, ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų–3 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1992).
Viduriniai amžiai
vatas Mahathat Sukhothajuje (13–14 a.)
Dvaravati karalystės klestėjimo (7–9 a.) ir khmerų valdymo (7–14 a.) laikotarpiu pastatyta šventyklų iš laterito, smiltainio, plytų (Phum Pon Surino provincija, 7 a. antra pusė, Phanom Rung Buriramo provincija, 10–13 a., Phimai Nakhon Ratčasimos provincija, 11–12 a., Phra That Doi Suthep Bankoke, 1383), stupų, Tailande vadinamų čedi (aukščiausia pasaulyje – Phra Pathom Nakhon Pathome, 7–11 a., užbaigta 19 amžiuje). Dailėje plito vadinamasis Dvaravati stilius (6–11 a.); sukurta Budos gyvenimo scenas vaizduojančių stiuko reljefų, statulų (Phra Phutthachai Tham Rusi Khao Ngu šventykloje Ratčaburi, 6–7 amžius). Menas suklestėjo Sukhothajaus valstybės laikotarpiu (13–14 amžius). Susiklostė tajų šventyklos tipas vatas. Šventyklos ansamblį sudaro stupa (čedi), 3 tipų susirinkimų salės (ubosot, vihan, sala), relikvijų bokštas (prang). Raiškiausi laikotarpio sakraliniai pastatai: vatai Sukhothajuje (Mahathat, Phra Pai Luang, Šri Čum), Kamphaeng Phete (Phra Kaeo, Phra Non, Čang Rop), vato Čang Lom stupa Si Satčanalai (visi Sukhothajaus provincija, visi pasaulio paveldo vertybės, nuo 1991).
sienų tapybos fragmentas Phumino vate Nane (Nano provincija, 19 a.)
Sakralinės architektūros svarbiausiais akcentais tapo monumentalios, išilgintų proporcijų sėdinčio, gulinčio arba einančio Budos statulos (8–12 m aukščio akmeninės, 1–1,5 m aukščio bronzinės); jų pozos (asanos) ir rankų padėtis (mudrai) buvo griežtai kanonizuota, reiškė Siddharthos Gautamos gyvenimo tam tikrą epizodą. Khmerų ir Sukhothajaus laikotarpio statiniai gausiai dekoruoti stiuko lipdyba, drožyba, glazūruota terakota, porcelianu (Kinijos įtaka), auksavimu, polichromine mozaika ir tapyba. Išliko 13 a. sienų tapybos fragmentų (juodos, baltos, raudonos spalvos linijinis piešinys, vaizduojantis sėdintį Budą) Čet Teo stupoje Si Satčanalai. 14 a. suklestėjo tapyba tempera. Ajuthajoje išliko 14–18 a. rūmų, šventyklų ansamblių liekanų (Ratčaburanos vatas, 1424, su istorinio centro kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991).
15 amžius–20 amžiaus pirma pusė
15–18 a. kurtos skulptūros paprastesnių, dar labiau išilgintų proporcijų, dekoratyvesnės (akmeninės skulptūros dengtos auksuota smalta, bronzinės poliruotos iki spindesio). 18–19 a. dailėje (sienų tapyba, miniatiūros) vaizduoti siužetai iš džatakų, Ramajanos, ryšku kinų ir japonų tapybos tradicija. Ramos V valdymo laikotarpio (1868–1910) architektūrai (išskyrus sakralinę; Bankoke pastatyta Karalių rūmų ansamblis, pradėtas 1877, neorenesansinė Ananta Samakhomo sosto salė, 1915, architektai M. Tamagno, A. Rigotti) ir dailei (pradėta kurti pasaulietinės tematikos tapyba ir skulptūra) įtakos turėjo Vakarų Europos stiliai.
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
20 a. antroje pusėje natiurmortų, peizažų, portretų, aktų nutapė Fua Haripitakas (1910–93), Prasongas Patamanudžas (1918–89), Tavi Nandakvangas (1925–91), Prajatas Pongdamas (g. 1934), skulptūrų sukūrė Čamruangas Vičienketas (g. 1931), Nonthivathnas Čandhanaphalinas (g. 1946).
Ananta Samakhomo sosto salė Bankoke (1915, architektai M. Tamagno, A. Rigotti)
20 a. antroje pusėje modernių visuomeninių pastatų (viešbučiai – Dusit Thani 1970, Indra 1971), taisyklingai suplanuotų gyvenamųjų kvartalų (su 3–4 aukštų gyvenamaisiais namais) suprojektuota Bankoke. 21 a. pradžioje sostinėje visuomeninių ir biuro pastatų suprojektavo užsienio (Suvarnabhumi tarptautinis oro uostas, 2005, architektūrinė bendrovė Murphy / Jahn, gyvenamasis pastatas The Met 2005, architektūrinė bendrovė WOHA, Didžiosios Britanijos ambasada, 2009, architektūrinė bendrovė MJP Architects) ir vietiniai (viešbutis LIT Bangkok 2011, architektūrinė bendrovė VaSLab ARCHITECTURE) architektai ir architektūrinės bendrovės.
Pasaulio paveldo vertybės
Sukhothajus, Kamphaeng Phetas, Si Satčanalai (visi nuo 1991), Ajuthajos istorinis miestas (nuo 1991), Ban Čiango archeologinė vietovė (nuo 1992).
1729
Tailando kultūra
Tailando konstitucinė santvarka
Tailando partijos ir profsąjungos