Tailando gamta

Tailando gamtinis žemėlapis

Andamanų jūros pakrantė Tailande

Khao Sok nacionalinis parkas

Khunthano kalnagūbris

Tailándo gamtà

Krantai

Tailando kranto linijos ilgis 3219 kilometrų. Krantai vingiuoti, daugiausia žemi, pelkėti (Andamanų jūros pakrantėje yra uolėtų, Siamo įlankos šiaurinėje dalyje – smėlėtų krantų). Pakrantėse yra daug nedidelių salų; didžiausios: Phuketas (Andamanų jūra; plotas 543 km²), Samui (Siamo įlanka; 230 km²).

Reljefas

Tailando paviršiui būdinga šiaurės–pietų kryptimi nutįsusios kalnagūbrių juostos, atskirtos lygumų ir plynaukščių (užima daugiau kaip 50 % Tailando teritorijos). Šalies šiaurinė ir vakarinė dalis yra kalnuota. Palei Birmos (Mianmaro) sieną tęsiasi Taneno kalnagūbris (didžiausias aukštis – 2595 m; kitais duomenimis, 2565 m; Inthanono kalnas; aukščiausia Tailando viršūnė), pietuose pereinantis į Malakos pusiasalio kalnų juostą (Bilauktaungo ir Phuketo kalnagūbrius, Khao Luango kalnų masyvą; didžiausias aukštis 1835 m), šiaurėje ir šiaurės rytuose – į Khunthano kalnagūbrį (2030 m) ir Fipanamo kalnyną (1854 metrai). Tailando vidurinėje dalyje yra aliuvinė Menamo upės žemuma (Centrinė lyguma). Į rytus nuo jos driekiasi Dong Phraja Jeno ir San Kamphaengo kalnagūbrių juosta (didžiausias aukštis 2346 metrai). Rytuose yra pelkėta Khorato plynaukštė (užima apie 1/3 Tailando teritorijos; aukštis 300–650 m), Šalies pietrytiniame pakraštyje (Kambodžos pasienyje) – Dangreko kalnagūbris (761 m) ir Kardamono kalnų šiaurės vakarinė dalis. Tailando pakrantėse plyti siauros žemumų juostos.

Klimatas

Klimatas musoninis, didesniojoje Tailando dalyje subekvatorinis pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, pietinėje dalyje – ekvatorinis. Pietvakarinių musonų metu (gegužę–spalį) orai šilti ir lietingi, iškrinta daugiausia kritulių (ypač rugsėjį), dažni taifūnai. Šiaurės rytinių musonų metu (lapkritį–vasarį) oras vėsesnis ir sausesnis. Karščiausi yra kovo–gegužės mėnesiai. Vidutinė metinė oro temperatūra 22–29 °C; balandį – 23–36 °C (šiaurėje iki 41 °C), gruodį – 12–29 °C (šiaurėje kalnuose nukrinta iki 1 °C). Tailando šiaurinėje dalyje būdinga aukštesnė vidutinė metinė oro temperatūra (išskyrus kalnuotas sritis) ir didesni oro temperatūros svyravimai. Per metus iškrinta nuo 1500 mm iki 2500–4000 mm (kalnuose ir Tailando pietinėje dalyje) kritulių. Mažiausiai kritulių (apie 1000 mm) iškrinta Khorato plynaukštėje, Menamo žemumos vakarinėje dalyje ir Malakos pusiasalio rytinėje pakrantėje; daugiausia (iki 5000 mm) – Malakos pusiasalio vakarinėje pakrantėje, Taneno kalnų vakariniuose šlaituose.

Vidaus vandenys

Upių tinklas tankus. Tailando teritorija drenuojama dviejų pagrindinių upių sistemų. Tailando vakarinė ir vidurinė dalis priklauso Menamo (ilgis su Pingu apie 1500 km) šalies rytinė dalis (Khorato plynaukštė) – Mekongo baseinui. 1754 km Mekongo upe eina Tailando ir Laoso siena; per Khorato plynaukštę teka Mekongo dešinysis intakas Munas (ilgis 480 kilometrų). Trumpos Malakos pusiasalio upės teka į Siamo įlanką, formuoja nedideles deltas. Upės maitinamos daugiausia lietaus vandenų. Intensyviai laivuojamos. Menamo baseine yra tankus kanalų tinklas. Didžiausias ežeras – Thale Luangas (plotas 850 km²; Malakos pusiasalyje). Tailando šiaurės rytuose yra tvenkinių (Phumiphono, Sirikito), Mekongo baseine (Khorato plynaukštėje) – pelkių.

Dirvožemiai

Žemumose, Khorato plynaukštėje ir Malakos pusiasalyje vyrauja rūgštžemiai, salpžemiai, šlynžemiai ir blizgažemiai. Kalnuose ir aukštumose daugiausia kalkžemių ir rūgštžemių.

Augalija

Miškai užima 27 % Tailando teritorijos; dėl intensyvaus kirtimo jų nuolat mažėja (20 a. 7 dešimtmetyje jie užėmė apie 50 % teritorijos). Kalnų šlaituose ir aukštumose auga visžaliai ir lapus metantys atogrąžų miškai. Auga bambukai, palmės, įvairių rūšių paparčiai. Sausesnėse teritorijose (Khorato plynaukštėje) yra savanų, pakrantėse (upių žiotyse) – mangrovių.

varanas

Gyvūnija

Veisiasi tapyrai, tigrai, leopardai, buivolai, įvairių rūšių beždžionės. Dėl nelegalios medžioklės nyksta raganosiai, azijiniai drambliai ir kiti žinduoliai. Daug roplių (gyvačių, driežų, krokodilų), paukščių, vabzdžių ir žuvų rūšių.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima apie 16 % Tailando ploto. Daugiausia saugoma drėgnieji atogrąžų miškai ir nykstančios gyvūnų rūšys. 148 nacionaliniai parkai; didžiausias – Kaeng Kračano (plotas 2914 km², įkurtas 1918), vertingiausi – Khao Jai (įkurtas 1962), Phu Kraduengo (1959). Apie 70 miškų parkų, laukinės gyvūnijos rezervatai ir kitos saugomos teritorijos.

Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Thung Jai ir Huai Kha Khaengo laukinės gyvūnijos rezervatai (1991), Dong Phajajeno-Khao Jai miškas (2005).

2271

Tailandas

Tailando gyventojai

Tailando konstitucinė santvarka

Tailando partijos ir profsąjungos

Tailando ginkluotosios pajėgos

Tailando ūkis

Tailando istorija

Tailando švietimas

Tailando literatūra

Tailando architektūra ir dailė

Tailando muzika

Tailando žiniasklaida