Tailándo literatūrà kuriama tajų kalba.
Pirmieji literatūriniai tekstai
Pradėjo formuotis 13 amžiaus viduryje, Sukhotajaus karalystės laikotarpiu, išliko daugiausia tik įrašų akmenyje. Karaliaus Ramkhamhaengo įrašas (1292) laikomas pirmu literatūros kūriniu tajų rašmenimis, jame aprašomas karaliaus gyvenimas, šalies religija, įstatymai, ūkis. Karaliaus Lithajaus įrašas (1345) – vaizdingai parašytas budistinės filosofijos, kosmologijos traktatas.
Klasikinės literatūros laikotarpis
Ajuthajos karalystės laikotarpis (1351–1767) laikomas klasikinės literatūros laikotarpiu. Šio laikotarpio raštuose ryšku Indijos kultūros poveikis, būdinga eiliuota forma. 1482 džatakų pagrindu sukurtas svarbus religinio turinio kūrinys Didysis gimimas, parašytas budistinių giesmių forma, pasakojantis apie Budos gyvenimą. Žymiausi šio laikotarpio pasaulietinio turinio kūriniai: anoniminė eiliuota tragiškos meilės istorija Princo Lo istorija ir istorinė poema Juanų pralaimėjimas, aprašanti Ajuthajos karalystės priešų nugalėjimą.
Didaktinė literatūra
17 amžiaus pabaigoje–18 amžiaus pradžioje suklestėjo didaktinio pobūdžio literatūra, atsirado naujų eiliavimo formų, sukurta eiliuotų dramų I nao, Dalang, išpopuliarėjo ilgesio, išsiskyrimo, kelionės žanro poezija nirat. Žymiausios šio žanro poemos: Si Prato (1653–86) Graudžioji kelionė ir Thamathibeto (1705–46) Karališkos baržos procesija.
Nacionaliniai epai
Thon Buri (1767–82) ir Ratanakosino laikotarpiu (nuo 1782) atkurti Birmos okupacijos metais sunaikinti ar dingę literatūros, religijos kūriniai, kurti nacionaliniai epai. Apie 1800 metus karalius Rama I užrašė, papildė ir suredagavo nacionalinį epą Ramakien, originalią Indijos epo Ramajana versiją. Vienas žymiausių Tailando poetų Sunthonas Phu (1786–1855) sukūrė 10 didelės apimties poemų ir romantinę nuotykių sagą Princas Aphaimanis (1835; apie 30 000 eilučių, apie princo Aphaimanio ir jo bendražygių jūrų keliones). 19 amžiaus viduryje sukurtas nacionalinis epas Čangas ir Phaenas (apie 20 000 eilučių; liaudies legendų motyvais, didesnės dalies autorystė nežinoma, kitą dalį parašė Tailando karaliai Rama II, Rama III, jų dvaro poetai ir Sunthonas Phu, pagal poemą sukurti 5 filmai), pasakojantis apie nelaimingos meilės trikampį, sukėlusį karus ir kitas nelaimes.
Modernizmas
20 amžiaus pradžioje į tajų kalbą pradėta versti Vakarų literatūros kūrinių, tai paskatino moderniosios prozos kūrimą. Trečiajame dešimtmetyje paplito apsakymai, trumpos apysakos ir melodraminiai meilės romanai. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje–5 dešimtmetyje populiarėjo socialinė tematika, socialistinis realizmas. Poligamijos, prostitucijos, socialinių klasių ir nelygybės klausimus tyrinėjo M. C. Akatdamkoeng Raphiphat (1905–32), Ko Surangkhanang (1911–99), Dokmai Sot (1905–63), Siburapha (1905–74, laikomas šiuolaikinės Tailando literatūros klasiku, parašė populiarų romaną Anapus paveikslo 1937). Socialinė kritika būdinga ir vėlesnei literatūrai – Khamsingo Srinoko (g. 1930) satyriniams apsakymams, kurių pagrindinis veikėjas yra paprastas valstietis, P. Sudhamo (g. 1942) ir vieno populiariausių šiuolaikinių rašytojų Čato Kobdžiti (g. 1954) kūriniams. 20 amžiaus pabaigos literatūrai daug įtakos turėjo rašytojas ir literatūros kritikas Sučartas Savatsi (g. 1945), įkūręs ir redagavęs literatūros žurnalus Lok nangsu (1977–83) ir Čo karaket (1990–2000), spausdinęs juose Tailando rašytojų kūrinius.
Tailando kultūra
Tailando konstitucinė santvarka
Tailando partijos ir profsąjungos
Tailando ginkluotosios pajėgos