muzikantai prie šventyklos Nakhton Ratčasimoje
Tailándo mùzika apima tajų ir etninių mažumų (laosiečių ir kitų) muzikos tradicijas. Susiklostė veikiama Kinijos ir Indijos kultūrų, gretimų šalių muzikos, įtakos turėjo šalies agrarinės tradicijos ir teravados budizmas. Tradicinė muzika skirstoma į klasikinę (karaliaus rūmų ir teatro), liaudies ir budistų apeiginę. Šiuolaikinę miestų muzikinę kultūrą smarkiai paveikė popmuzika ir kiti pramoginiai Vakarų muzikos stiliai. Populiarus ir Kinijos muzikinis teatras bei vadinamoji šilko ir bambuko muzika (kinų muzika tradiciniams pučiamiesiems ir styginiams instrumentams). Struktūra, dermėmis ir instrumentuote muzika gimininga Laoso ir Kambodžos, iš dalies – Malaizijos ir Indonezijos muzikai. Labiausiai skiriasi liaudies (kaimo) ir klasikinė (rūmų) muzika.
Tailando šiaurės rytų muzika panaši į Kambodžos ir Laoso muziką; populiarus kchenas (lūpiniai bambuko vargonai). Šiaurės regione gyvuoja lana tradicija (nedidelių ansamblių atliekama procesijų, apeiginė ir pramoginė muzika; melodika pentatoninė). Centrinėje dalyje paplitę antifoniškai atliekamos darbo ir kalendorinės dainos, muzikiniai vaidinimai, pietuose – muzikinių šešėlių teatras nang talung ir kostiumų teatras nora.
Gyvuoja muzikinio teatro žanrai: šešėlių teatrai nang talung, nang jai, kaukių teatras khon, bambuko lėlių teatras hun krabok, šokio drama lakhon. Religinę muziką sudaro budistų vienuolių pali kalba atmintinai giedamos monofoninės giesmės, grindžiamos 1–3 tonais. Tajų klasikinė muzika (pradėjo klostytis 13 a.) atliekama karalių rūmuose, per ceremonijas, apeigas, kaukių, šešėlių, lėlių teatro, šokio spektaklius. Pasižymi savitu žėrinčiu skambesiu, muzikos instrumentų įvairove (apie 50 rūšių). Naudojami idiofonai: porinės žalvario lėkštės, medžio trinkelės, gongų komplektai, plyšiniai būgnai, membranofonai: taurės pavidalo būgnas, katilbūgniai, aerofonai: išilginės fleitos, šalamajos, ragai, chordofonai: liutnia, dvistygiai ir tristygiai smuikai, citra, cimbolai. Instrumentiniai ansambliai ir nedideli orkestrai panašūs į Indonezijos gamelaną bei Pietų Kinijos šilko ir bambuko ansamblius. Svarbiausio klasikinės muzikos ansamblio piphato (būna 5 porūšių) instrumentai: dvigubas obojus pinajus, 2 gongų rinkiniai, 2 dydžių ksilofonai, dvipusis būgnas taphon, 2 dideli cilindriniai būgnai klong that, kartais dar ilgasis būgnas klong song na ir 2 metalofonai; grojama per religines apeigas ir ceremonijas, akompanuojama lėlių, šešėlių, kaukių, šokio teatrams. Muzika grindžiama daugiasluoksne polifonija arba heterofonija. 19 a. viduryje pradėjo skverbtis Vakarų muzikinė kultūra, įsteigta karinių pučiamųjų orkestrų. Princas Narita (karaliaus Ramos IV sūnus) sukūrė Vakarų operos tailandietiškąjį analogą lakhon duekdamban. 20 a. 2–4 dešimtmetyje kultūra patyrė nuosmukį.
Karaliaus rūmai, nebegalėdami išlaikyti menininkų, juos perleido valstybiniam Dailiųjų menų departamentui. Nacionalinė muzikinė kultūra atgimė 5 dešimtmetyje. Klasikinės muzikos, šokio, muzikinio teatro žanrų mokoma mokyklose ir universitetuose. 1982 Bankoke įkurtas simfoninis orkestras. Veikia Silpakorno, Čulalongkorno, Kasetsarto universitetų Menų fakultetai. Žymesni kompozitoriai: Phra Pradit Phairo (19 a.), Luang Pradit Phairo (Son Silpabanlengas, 1881–1954), Montri Tramotas (1908–1995), U Sukhanthamalai, Phra Čen Durijangas, Kru Pengas. Klasikinės muzikos kompozicijų sukūrė karaliai Rama II (valdė 1809–24), Rama VII (valdė 1925–1935). Garsėja klasikinės muzikos ansamblis Fong Nam.
muzikinio spektaklio scena Nacionaliniame teatre Bankoke (2016)
L: Dh. Yupho Thai musical Instruments Bangkok 31971; D. Morton The Traditional Music of Thailand Berkeley 1976; P. Meyers‑Moro Thai Music and Musicians in Contemporary Bangkok Berkeley 1993.
1915
1731
Tailando kultūra
Tailando konstitucinė santvarka
Tailando partijos ir profsąjungos
Tailando ginkluotosios pajėgos