Taipingų sukilimas

Taipngų sukilmas, 1850–64 vykęs Kinijos gyventojų (daugiausia valstiečių) sukilimas prieš mandžiūrus ir Čingus bei užsienio valstybių įtakos stiprėjimą. Sukilimą parengė Hong Siučiuano (tapusio sukilimo vadu) 1843 su kitais įkurta legali krikščionių religinė organizacija – Aukščiausiojo valdovo garbinimo draugija; ji skelbė mandžiūrų nuvertimo ir visuotinės lygybės šūkius. Taipingų sukilimas prasidėjo 1850 12–1851 01 Guangsi provincijoje; badas spartino jo plėtrą. Buvo sukurta drausminga sukilėlių kariuomenė, įkurta Taipingų valstybė (Visuotinės gerovės dangaus karalystė); jos valdovu pasiskelbė Hong Siučiuanas. 1852 05 taipingai iš Guangsi provincijos pradėjo žygį į Kinijos centrines provincijas; žygyje jų kariuomenė nuo 20 000–30 000 padidėjo iki 300 000–500 000 žmonių. 1853 03 taipingai užėmė Nandzingą ir paskelbė jį savo valstybės sostine. Taipingų valstybė kontroliavo didelę dalį Pietų Kinijos teritorijos, kurioje gyveno apie 30 mln. žmonių.

Sukilimo vadovai paskelbė utopinę programą, kuri numatė Kinijos visuomenę pertvarkyti į sukarintą patriarchalinę visuomenę. Buvo sumažinti žemės mokesčiai valstiečiams, jiems išdalyta dalis iš dvarininkų konfiskuotų žemių. Vadai greitai tapo nauju valdančiuoju visuomenės sluoksniu. 1853 05 taipingai, norėdami nuversti Čingų valdžią, surengė žygį į Pekiną, bet 1855 05 netoli Tiandzino pralaimėjo. 1853–56 užėmė dalį Vidurio Kinijos. 1857 taipingai ir prie jų prisidėję Niano valstiečių sukilimo dalyviai pasiekė pergalių Anhui ir Henano provincijų šiaurėje. Dėl sukilimo vadovybės nesutarimų (1856 nužudyti 3 taipingų vadovai, 1857 dalis sukilėlių persikėlė į pietvakarines provincijas) Čingai 1856–58 užėmė keletą taipingų atramos punktų. 1858–62 laimėję keletą mūšių taipingai užėmė dalį Dziangsu ir Džedziango provincijų.

Nuo 1862 02 malšinti Taipingų sukilimą Čingams padėjo Didžioji Britanija, Prancūzija, gavusios per Opijaus karus (1839–42 ir 1857–60) naujų privilegijų Kinijoje ir siekusios išsaugoti mandžiūrų valdžią. 1863 pabaigoje–1864 pradžioje po atkaklių mūšių taipingai neteko beveik visų atramos punktų, jų kariuomenę sumušė Čingų karines pajėgos. 1864 07 užimtas Nandzingas (Hong Siučiuanas nusižudė). Per Taipingų sukilimą žuvo arba mirė nuo ligų ir bado apie 20 mln. žmonių, nuniokota dalis Pietų Kinijos.