taisỹklė, norma arba susitarimas, reikalaujantis, leidžiantis arba draudžiantis atlikti tam tikrus veiksmus tam tikroje situacijoje, standartizuojantis veiklą; ko nors darymo nustatyta tvarka.
Taisyklė gali reikštis kaip norma, dėsnis, elgesio maksima, nurodymas veikti ar elgtis tam tikru būdu. Mokslu grįstos taisyklės sukuriamos moksliniais metodais.
Taisyklės taikomos įvairiuose moksluose ir visuomenės gyvenime. Kiekviena veikla turi savo taisyklių (lošimų, žaidimų, eismo, elgsenos, gramatikos, mokslų metodologijos, logikos, matematikos ir kita).
Taisyklę sudaro turinys (reikalaujamas, leidžiamas arba draudžiamas veiksmas), taikymo sąlygos (aplinkybės, leidžiančios realizuoti ta taisykle numatytą veiksmą), subjektas (asmuo arba asmenų grupė, kuriai skirta taisyklė), pobūdis (įpareigojantis, leidžiantis arba draudžiantis atlikti veiksmą).
2271