Taivãno architektūrà
dangoraižis Taipei 101 Taibėjuje (2004, architektūrinė bendrovė C. Y. Lee & Partners)
Nuo 17 a. kolonizatoriai (olandai, ispanai) statė fortus (Anpinge prie Tainano, 1624, Čilunge, 1626, Tanšui, 1629, abu prie Taibėjaus, Tainane, 1650). Taivaną užėmus Kinijai (nuo 17 a. antros pusės) plėsti miestai (Peikangas, Tanšui, Tainanas), pastatyta šventyklų (Macu šventykla Penghu salose, iki 17 a., Konfucijaus, 1665, Budos, 1670, šventyklos; abi Tainane), mokyklų, įkurta sodų (Pančiao juan sodas prie Taibėjaus, 1854, meistras Lin Kuohua). Pastatų formose žymu Pietų Kinijos architektūros įtaka.
Nuo 1895 (Taivanas atiteko Japonijai) modernizuoti miestai, tiesta geležinkelio linijos, keliai. Po II pasaulinio karo Taivaną sugrąžinus Kinijai pastatyta monumentalių kinų architektūrai būdingų pastatų (Nacionalinis rūmų muziejus, 1965, Čiang Kaišeko memorialinė halė, 1980, abu Taibėjuje). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Taivane reikšmingų pastatų suprojektavo architektūrinės bendrovės Artech‑Inc. (bendrovės CEC administracinis pastatas, 1999), C. Y. Lee & Partners (dangoraižis Taipei 101, 2004; aukščiausias pastatas pasaulyje, aukštis 509 m), OMA (Taibėjaus atliekamųjų menų centras, 2022), architektai K. Tange (President Group Taibei administracinis pastatas, 2005; visi Taibėjuje), T. Ito (Nacionalinis stadionas Gaosionge, 2009, Nacionalinio teatro rūmai Taičunge, 2016) ir kiti. Gaosionge pastatytas Parodų centras (2014, architektas Philipas Coxas), Muzikos centras (2021, architektai Manuelis Álvarezas Monteserínas Lahozas, Beatriz Pachón Castrillo, Javieras Simó de Pedro).
Nacionalinio teatro rūmai Taičunge (2016, architektas T. Ito)
2271
Taivano kultūra; Kinijos kultūra