Taize vienuolynas

Taizé vienuolynas (pranc. Taizé communauté; Tez vienuolýnas), ekumeninė vyrų vienuolinė bendruomenė. 2010 buvo apie 100 brolių evangelikų ir katalikų iš 30 šalių. Vadovaujasi Taizé regula, laikosi celibato, gyvena bendruomeniškai tik iš savo darbo (nepriima išmaldos, aukų, dovanų, paveldėtą palikimą išdalija skurstantiesiems), vykdo Vilties akcijas – užsiima šalpa, našlaičių globa, teikia humanitarinę pagalbą vargingoms šalims, globoja pabėgėlius, migrantus, spausdina ir platina Bibliją ir kitą religinę literatūrą, organizuoja rekolekcijas, Biblijos studijas. Rengia Pasitikėjimo piligrimystės jaunimo keliones (2009 vyko Vilniuje), Regiono jaunimo dienas, kas savaitę – tarptautinius susitikimus įvairiose šalyse, nuo 1978 – ir kasmetinius Europos jaunimo susitikimus gruodžio 28–sausio 1 dažniausiai dideliame Europos mieste (2013 – Strasbūre, dalyvavo apie 40 000 tikinčiųjų); 21 a. pradžioje jie pradėti rengti ir Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje. Taizé vienuolynas išsirutuliojo iš 1940 evangelikų reformatų kunigo R. Schutzo (brolio Roger) Taizé (Sonos ir Luaros departamentas, Burgundija) įkurtos prieglaudos karo pabėgėliams ir žydams (1942–44 veikė Ženevoje, nuo 1945 centras Taizé). Taizé vienuolynas oficialiai įsteigtas 1949. 1953 brolis Roger sudarė Taizé vienuolyno regulą ir iki 2005 vadovavo vienuolynui. 1960 į šį vienuolyną pradėjo vykti piligrimai. Nuo 1951 Taizé vienuolynas pradėjo veiklą kituose žemynuose, 1962 – Rytų Europos šalyse. Nuo 2005 vadovas prioras brolis Alois (tikr. A. Losöris, g. 1954).